Diskusijos dėl pensijų sistemos keitimo Lietuvoje įgauna pagreitį, o kaip pavyzdys dažnai minimi estai, prieš kelerius metus liberalizavę savo pensijų kaupimo modelį. Iš pirmo žvilgsnio abi reformos atrodo panašios: valstybė suteikia žmonėms daugiau laisvės spręsti, ką daryti su sukauptais pinigais. Tačiau, kaip sako estiško kapitalo finansinių technologijų įmonės „Inbank“ Lietuvoje vadovas Vaidotas Rimeikis, iš tiesų tarp dviejų modelių esama esminių skirtumų, būtent juos ir verta įvertinti prieš priimant skubotus asmeninius sprendimus.
Konservatyviau ir su daugiau kontrolės
Skirtingai nei Estijoje, kur išsiimti sukauptas lėšas galima bet kuriuo metu, Lietuva pasirinko nuosaikesnį kelią. Mūsiškė reforma numato dvejų metų apsisprendimo laikotarpį, be to, pinigų išėmimo mechanizmas Lietuvoje gerokai griežtesnis: negalėsime pasiimti visos sumos, o tik savo įmokų ir prieaugio dalį – „Sodros“ pervedimai liks atskirai.
Kartu suteikiama ir lankstesnių galimybių: pavyzdžiui, išsiimti ketvirtadalį sukauptos sumos ir toliau likti sistemoje. Tai ypač aktualu tiems, kuriems reikia mažesnės finansinės injekcijos, bet kurie vis dar vertina kaupimo naudą ilguoju laikotarpiu.
Vis dėlto ribotas laikotarpis gali sukurti psichologinį spaudimą „nepraleisti progos“, o tai potencialiai paskatins žmones išsiimti daugiau, nei jiems iš tiesų reikia.
Estijos patirtis: pinigų pliūpsnis ir jo pasekmės
Estijoje sukauptas lėšas pasiėmė apie trečdalis dalyvių, o tai išjudino vietos ekonomiką. Iš viso buvo išmokėta apie 1,3 mlrd. eurų, ir maždaug pusė šių pinigų buvo tiesiog išleisti. Stambūs pirkiniai, automobiliai, baldai, remontai – viso to užsakymai šoktelėjo į viršų, o dalis gyventojų pasinaudojo proga sumažinti turimas vartojimo skolas. Įdomu tai, kad iš pradžių atsikratę skolų, netrukus estai vėl ėmė aktyviau skolintis. Kitaip tariant, pinigų injekcija trumpam pagerino finansinę savijautą, bet nepakeitė vartojimo įpročių. Staiga sumažėjęs vartojimo paskolų skaičius netrukus sugrįžo ir net peržengė anksčiau buvusį lygį.
Likusi pinigų dalis – apie 50 proc. – buvo tiesiog atidėta indėliuose. Tai rodo, kad nemažai žmonių neturėjo aiškių investicinių planų.
Ką tai gali reikšti Lietuvai?
Prognozės Lietuvai gana aiškios: tikėtina, kad iš sistemos gali pasitraukti iki pusės dalyvių. Pirmoji didesnė pinigų banga ekonomiką pasieks kitų metų pirmąjį pusmetį. Apklausos rodo, kad dauguma planuoja juos panaudoti stambiems pirkiniams arba investicijoms į nekilnojamąjį turtą.
Ši situacija, panašiai kaip Estijoje, trumpuoju laikotarpiu gali paskatinti vartojimą ir augimą. Tačiau tokia „dirbtinė“ injekcija nekuria ilgalaikio ekonominio tvarumo. 2020 m. Estijos ekonomika lėtėjo, 2021-ieji buvo stiprūs, o vėliau augimas vėl susitraukė. Tai tik patvirtina, kad tokie sprendimai kuria bangas, o ne stabilų progresą.
Reforma – ne dovana, o atsakomybė
Svarbiausia žinutė čia paprasta: pensijų fondų esmė – ne vartojimo finansavimas, o finansinis stabilumas senatvėje. Daugumai žmonių pensijų fondas yra vienintelė reali investavimo forma. „Sodros“ priedas prie įmokų yra paskata, kurios atsisakyti verta tik tada, jei žmogus turi aiškią, diversifikuotą ir efektyvesnę investicinę strategiją. Tačiau, spėčiau, kad tokias alternatyvas turi mažuma.
Jau dabar matyti, kad verslai laukia, kol atsiras papildomų pinigų rinkoje, ir ruošiasi nuolaidoms bei agresyviems pasiūlymams. Bet vartojimas iš ateities lėšų reiškia, kad vėliau teks susidurti su pasekmėmis. Klausimas – kaip atrodys mūsų ekonomika 2027-aisiais?
Apdairumas – svarbiausia investicija
Prieš priimdami sprendimą, turėtume sau užduoti paprastą klausimą: ar mūsų asmeninės investicijos yra pakankamai diversifikuotos? Daugelis savo lėšas sutelkia į vieną sritį – nekilnojamąjį turtą, indėlius ar net grynuosius. Pensijų fondai yra dar vienas diversifikacijos būdas, o investicijų grąža paprastai auga būtent tada, kai lėšos laikomos ilgą laiką ir nėra skubiai išsiimamos.
Estijos pavyzdys suteikia mums vertingų pamokų. Klausimas tik vienas – ar mes jų pasimokysime.
Pranešimas žiniasklaidai
The post V. Rimeikis. Estiškos pensijų reformos pamokos Lietuvai: ar pasimokysime iš klaidų? appeared first on Gargždai.
V. Rimeikis. Estiškos pensijų reformos pamokos Lietuvai: ar pasimokysime iš klaidų? 2025 IUSTITIA.BG – Investigations 2009-2025 2025-12-02 08:14:10 Naujausios naujienos Pasaulio naujienos Šalių naujienos Svarbiausios naujienos Naujausios naujienos Svarbiausias dienos naujienos Teisėjas Petaras Nizamovas Plunksnos Petaras Nizamovas – Plunksnos Teisingumas bg iustitia.bg iustitia iusticia usticia tyrimas Burgasas Bulgarijos naujienos paskutinės valandos naujienos dienos naujienos šiandienos naujienos Bulgarijos naujienos Naujienos iš Bulgarijos blitz naujienos geriausios naujienos svarbiausios dažniausiai komentuojamos naujausios naujienos Boiko Borisovo naujienos oras koronaviruso naujienos naujienos oras facebook youtube facebook instagram šiandien naujienos paskutinės minutės naujienos šiandien šiandien naujienos naujienos bg naujienos pagrindinės naujienos karštos naujienos bg naujienų svetainė naujienoms visos naujienos bg paskutinės valandos naujienos naujausios naujausios naujienos bg šiandienos naujienos šiandien naujienos šiandien paskutinės valandos naujienos naujausios naujienos šiandien naujienos bg naujienos naujienos 24 valandų naujienos vesti bg novini naujienos pasaulis paukštis bg bivol bg bivol trud bg novini naujausios naujienos šiandien novinite bg naujienos labas Bulgarija politinė partija herbas delyan peevski skandalingas Bulgarijos nacionalinė televizija Laisvoji Europa Televizijos skandalas išskirtinė tiesioginė televizija tiesiogiai dabar televizija internetu televizijos programa bg tiesiogiai dabar televizija naujienos internetu TV internetu tiesiogiai teismas Burgaso teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso apeliacinis teismas Burgaso prokuroras Burgaso prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Generalinis prokuroras Ivanas Geševas prokuroras Geševas Catsarovas Vidaus reikalų ministerija Burgaso ODMR Burgaso ODPR Burgaso policija Burgaso rajono policija Burgaso prokuroras Catsarovas SGS bylos Varnos teismas SGS pirmininkas teismo sprendimai civilinėse bylose sprendimai bylose Plovdivo teismas teismo sprendimas bylos Varnos teismas baudžiamosios bylos apylinkės apylinkės teismo sprendimai darbas teisme SGS pirmininkas SGS teisėjai Sofijos teismas postas teisėjai Plovdivo teismas Plovdivo teisėjai Plovdivo Aukščiausiasis Teismas Inspekcija Aukščiausiasis Teismas Aukščiausioji Teismų Taryba advokatas advokatas baudžiamosios bylos advokatas civilinės bylos advokatas santuokos bylos advokatas administracinė baudžiamoji teisė baudžiamasis procesas civilinė teisė civilinis procesas administracinė teisė konstitucinė teisė
