Gimtasis Rokiškis
A. Tyzenhauzo palikimas ir I. Tyzenhauzo sumanymai
Kodėl klasicistinė Rokiškio dvaro ir miesto architektūra taip glaudžiai siejama su grafu Ignotu Tyzenhauzu? Šios istorijos pradžią verta sieti ir su jo dėde Antanu Tyzenhauzu – vienu ryškiausių XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) reformatorių. Abiejų Tautų Respublikoje (ATR) valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laikais jis ėjo svarbias pareigas: buvo LDK kanceliarijos didysis raštininkas, rūmų iždininkas, Gardino seniūnas ir karališkųjų ekonomijų valdytojas. Apšvietos idėjomis A. Tyzenhauzas susidomėjo per daugiau nei metus trukusią kelionę po Europą. Į šią kelionę edukaciniais tikslais jis pasiėmė ir vos septyniolikos sulaukusį sūnėną Ignotą Tyzenhauzą. Anglijoje, Prancūzijoje, Olandijoje ir Italijoje pamatytą pažangą A. Tyzenhauzas siekė pritaikyti ATR: buvo plėtojama prekybinė laivyba, melioruojami ekonomijų laukai, tiesiami keliai, veisiami olandiškų veislių gyvuliai, iš užsienio perkama technika. A. Tyzenhauzo iniciatyva kūrėsi tekstilės, popieriaus ir kitos manufaktūros, buvo įsteigtos medicinos ir baleto mokyklos, botanikos sodas. Siekdamas didesnių pajamų, ekonomijose jis steigė palivarkus, rūpinosi specialistų rengimu ir kvietė įvairių sričių profesionalus.
Urbanistinės pertvarkos
Reformos palietė ne tik ekonomiką. A. Tyzenhauzas ėmėsi ir urbanistinių pertvarkų – siekė miestų centrines aikštes formuoti pagal klasicizmo principus, netaisyklingesnį užstatymą keisti taisyklingesne planine struktūra.
Tačiau reformatoriški užmojai turėjo ir kitą pusę: intrigos, politinių oponentų pasipriešinimas ir kaltinimai dėl perteklinių išlaidų galiausiai lėmė jo politinės įtakos bei privilegijų praradimą. Dvarus ir palivarkus, tame tarpe ir Rokiškį, paveldėjęs I. Tyzenhauzas perėmė ir tam tikrą požiūrį į dvaro bei miesto ateitį. Švietimas, ūkis ir miesto planavimas jam buvo tarpusavyje susiję dalykai, galintys paskatinti Rokiškio atsinaujinimą. Ilgainiui jo dėka miesto vardas tapo žinomas ir už dvaro ribų.
Rokiškio statybų bumas
XVIII a. pabaiga – XIX a. pirmoji pusė Rokiškiui buvo statybų ir permainų metas. Apie tuometį miestelio užstatymą žinių išliko nedaug; kiek daugiau žinoma apie bažnyčios jurisdikcijai priklausiusius pastatus. To meto Rokiškio vaizdą perteikia grafo Konstantino Tyzenhauzo XIX a. pirmoje pusėje nutapyta akvarelė „Medinė Rokiškio bažnyčia. Vaizdas nuo dvaro“, kurioje parduotuvių dar nematyti. E. Rimša knygoje „Rokiškis. Miestas. Kraštas. Žmonės“ rašo: „Klasicistinės architektūros prekybos statinių prie aikštės tuo metu, regis, dar nebuvo: netoli tos vietos yra pavaizduotas namas, tačiau abejotina, ar jis buvo tokios paskirties. Panašu, kad tuo metu daugiausia darbų vyko dvaro sodyboje“.
Rokiškio vardas netrukus tapo žinomas ne tik dėl dvaro, bet ir dėl prekybos. „Rokiškis – didelis derlingas dvaras, ypatingai savo linais (nes nuo šiolei ir Rygoje yra žinomi Rokiškio linai)“, – rašė grafo K. Tyzenhauzo anūkė Gabrielė Giunterytė-Puzinienė. Rokiškio linai garsėjo Europoje ir buvo vadinami lietuviškų linų pažiba. Prekyboje vartotas pavadinimas „Rokisker Flachs“ veikė tarsi kokybės ženklas. Linai per Rygos ir Liepojos uostus buvo gabenami į Angliją ir Olandiją. Ar būtent prekybos linais plėtra paskatino Rokiškyje pastatyti Prekybos namus? Tiesioginių tai patvirtinančių įrodymų kol kas nėra. Vis dėlto galima manyti, kad klestinčiam dvarui ir augančiai prekybai reikėjo erdvės, kur vienoje vietoje būtų prekės, pardavėjai ir pirkėjai.
Prekybos namų pradžia
Negausioje literatūroje, kur prabėgomis užsimenama apie Prekybos namų pastatymo datą, yra įvairių spėjimų. V. Gasiūnas nurodo, kad tai galėjo būti XVIII a. pab. ar XX a. pr. Kitame šaltinyje rašoma: „Kiek vėliau (po 1804 m.) dvarininkas pradėjo statyti ir išnuomoti parduotuves“, dar viena mintis: „Dvaro rūmai baigti statyti 1801 m., kartu prie aikštės buvo baigtas prekybinis pastatas“. Rokiškio dvaro rūmų cokoliniame aukšte išlikęs žymuo „1801 I T“, žymintis rūmų statybos metus, gal kažkas panašaus buvo ir ant šio pastato? Galbūt kada nors po daugybe kalkių ir dažų sluoksnių pavyktų aptikti statybos datą?
Miestelį galime pamatyti ir XIX a. pradžioje grafo K. Tyzenhauzo tapytoje akvarelėje „Medinė Rokiškio bažnyčia. Vaizdas nuo dvaro“. E. Rimša apie tai rašo: „Klasicistinės architektūros prekybos statinių prie aikštės tuo metu turbūt dar nebuvo, nors piešinyje netoli tos vietos užfiksuotas namas, tačiau abejotina, kad jis būtų minėtos paskirties. Daugiausia darbų, matyt, buvo sutelkta dvaro sodyboje“. Kol kas vienintelis, tiksliau nusakantis statybos laikotarpį, yra 1825 m. Rokiškio dvaro inventorius, leidžiantis manyti, kad Prekybos namai pastatyti tarp 1810-1825 metų. Šaltinyje minimi du atskiri, tačiau savo išvaizda panašūs pastatai, įvardyti kaip ,,pirma parduotuvė“ ir ,,kita parduotuvė“. Jų atsiradimas liudijo augančią Rokiškio ekonominę reikšmę ir tapo vienu iš klasicistinio miesto veido akcentų. Taigi šiandien, žvelgdami į Prekybos namų kolonas, negalime tiksliai pasakyti kada jos iškilo, kaip dar negalime atsakyti ir kas sukūrė šį klasicistinės architektūros statinį, tapusį svarbia Rokiškio aikštės dalimi.
Iškilios asmenybės pavardė
Paminklų restauravimo ir projektavimo instituto parengtuose Rokiškio prekybos namų istoriniuose tyrimuose aptariama galima architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus autorystė, bet kartu pabrėžiama, kad tiesiogiai patvirtinančių duomenų, jog būtent jis projektavo Rokiškio dvaro rūmus ar Prekybos namus, nėra. Profesorius Budreika, remdamasis išlikusiais Tyzenhauzų archyvo dokumentais, mano, kad tuo laikotarpiu Tyzenhauzų šeima be Pastovių miestelio ir Rokiškio dvaro komplekso kitų didesnių statybų nevykdė. Žinoma tai, kad statyboms Pastovyse A. Tyzenhauzas buvo pasikvietęs architektą Juzefą Sakko. Todėl istorinių tyrimų autoriai darė išvadą, kad L. Stuoka-Gucevičius galėjo būti susijęs su I. Tyzenhauzo vykdytomis statybomis Rokiškyje.
Kitas tyrinėtojas, architektūros istorikas K. Čerbulėnas, taip pat atkreipė dėmesį į ryškią Vilniaus meno mokyklos architektūros įtaką Rokiškio Prekybos namams. Kadangi I. Tyzenhauzas gerai pažinojo L. Stuoką-Gucevičių – abu dalyvavo 1794 m. sukilime, K. Čerbulėnas kėlė prielaidą, kad dėl to į jį grafas ir galėjo kreiptis dėl statybų. Šie argumentai intriguoja, tačiau trūksta svarbiausio dalyko – tiesioginių dokumentinių įrodymų. Todėl L. Stuokos-Gucevičiaus autorystę kol kas galime laikyti tik viena iš galimų versijų. Neatmestina ir kita galimybė: Prekybos namus galėjo projektuoti kuris nors šio architekto mokinių. Taigi klausimas, kas iš tiesų sukūrė šį išskirtinį Rokiškio pastatą, tebėra atviras.
Pastatai, keitę miestų vaizdus
XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje prekybos namai statyti daugelyje Lietuvos vietų. Nors paprastai jie nebuvo dideli ar monumentalūs, to meto vienaukščių medinių namų fone atrodė įspūdingai ir keitė miestelių vaizdą. Vyravo dviejų tipų pastatai: vieni, vadinamieji jatkos (mėsos parduotuvės), buvo vienaukščiai su vidiniu kiemu ir daugybe parduotuvėlių bei vitrinų aplinkui, kiti išsiskyrė vientisu tūriu, puošniu fasadu ir klasicistinėmis kolonomis. Prie šio tipo priskiriami Adutiškio, Naugarduko ir Rokiškio prekybos namai. Grafo iniciatyva Rokiškyje buvo pertvarkoma ir miesto centro erdvė: suformuota aikštė, kurios kompozicijos ašis jungė bažnyčią, stačiakampę aikštę ir dvaro sodybą. Laikui bėgant aikštės prieigose iškilo ir kitų Tyzenhauzų statytų pastatų. Jie pamažu įrėmino viešąją erdvę ir kūrė vientisą, klasicizmo principais grįstą miesto centro vaizdą. Šiame sumanyme Prekybos namai buvo ne vien ūkinės paskirties statinys. Kolonos, atviros galerijos ir tvarkingai komponuotas fasadas rodė, kad prekybos erdvė galėjo būti ne tik praktiška, bet ir estetiška – deranti prie naujai formuojamo miesto centro.
Augančios prekybos ženklas
Abu pastatai buvo sumūryti iš akmens ir dengti gontais. Kiekvienas turėjo akmenimis grįstą galeriją su šešiomis kolonomis ir po penkias, tarpusavyje nesusisiekiančias parduotuves. Jų grindys buvo iš degtų plytų, lubos – iš storlenčių. Kiekviena parduotuvė turėjo palėpę, į kurią iš kairiosios pastato pusės vedė beržiniai laipteliai. Palėpėse langeliai sudėti iš keturių stiklų. Pastatų galai buvo užmūryti akmenimis ir apkalti lentomis. Durys buvo trigubos, pagamintos iš storlenčių, turėjo vidinius užraktus. Rakinimas išorėje skyrėsi: vienos rakinamos grandine ir išorine pakabinama spyna, kitos – geležiniais strypais bei ąsomis spynai užkabinti. Šios detalės leidžia įsivaizduoti ne tik pastatų konstrukciją, bet ir kasdienį jų naudojimą.
Apie dvi parduotuves liudija ir carinės Rusijos miestų, miestelių bei vietovių statistinis žinynas, kuriame nurodyta, kad 1833 m. Rokiškyje buvo dvi parduotuvės. Iš pradžių abiejų pastatų krautuvės, regis, vertintos vienodai – už patalpą nustatytas šešių rublių nuomos mokestis. Vėliau kainos ėmė skirtis. Viename pastate už krautuvės nuomą jau mokėta po septynis rublius, o kitame dalis patalpų liko neišnuomotos. Tikėtina, kad siekiant pritraukti daugiau prekybininkų, nuomos mokestis jose sumažintas iki penkių rublių.
Kas vieni pirmųjų atvėrė krautuvių duris?
Šaltiniai leidžia įvardyti kai kuriuos ankstyvuosius Prekybos namų nuomininkus. Nenuostabu, kad pirmieji prekybininkai buvo žydai: Abraomas Ozerovičius dvarui mokėjo už vienos krautuvės nuomą, po dvi nuomojosi Abraomas Leizerovičius ir Fiodoras Karpovas. Buvo prekiaujama įvairiais žemės ūkio produktais, manufaktūrinėmis prekėmis. XIX a. viduryje prekyba Rokiškyje, regis, įgavo pagreitį. Iki 1853 m. jau buvo išnuomotos visos dešimt krautuvių, o nuomos mokestis išaugo iki 10 rublių. Tai rodo, kad Prekybos namai tapo svarbia miestelio prekybinio gyvenimo vieta: prekybininkams čia buvo naudinga įsikurti, o auganti paklausa leido dvarui didinti nuomos kainą.
Iš dviejų – vienas. Kada ir kodėl?
Apie du atskirus krautuvių pastatus užuominų randame iki pat 1853 m. Tikslios jų pertvarkymo, sujungimo priežastys kol kas nežinomos. Galbūt dvaras siekė padidinti nuomos pajamas, nes prekyba plėtėsi, o krautuvės buvo paklausios. Galima svarstyti ir kitą versiją, susijusią su Rokiškio bažnyčios statyba. 1864 m. sudegus medinei bažnyčiai, grafas Reinoldas Tyzenhauzas 1866–1876 m. ėmėsi naujos, neogotikinės bažnyčios statybos. Darbai pareikalavo nemažų išlaidų, sutelkė statybininkus ir statybines medžiagas. Galbūt tuo pačiu laikotarpiu rekonstruoti ir Prekybos namai, tačiau tai kol kas tik prielaida. Kad pokyčiai jau buvo įvykę, rodo 1860–1867 m. Rokiškio centrinės dalies planas: jame Prekybos namai pavaizduoti kaip vientisas pastatas, įvardytas žodžiu „lavka“. Galimą pastatų sujungimą atskleidžia ir architektūros detalės: fasadą juosiančio frizo – horizontalios dekoratyvinės juostos linija nėra visiškai tiesi. Šoninių dalių frizai yra viename aukštyje, o vidurinės dalies – kiek žemiau. Skiriasi ir ornamentai: šoninių dalių raštai vienodi, o vidurinės dalies ornamentika platesnė ir sudėtingesnė. Šie neatitikimai leidžia kelti prielaidą, kad dabartinis pastatas susiformavo sujungus ankstesnes dvi parduotuves į vieną. Po rekonstrukcijos pirminė jų struktūra tapo mažiau pastebima, o vėlesniems tyrinėtojams kilo klausimų dėl architektūros raidos. Kaip Prekybos namai atrodė iškart po rekonstrukcijos? Ar buvo išsaugotos galerijos? Gal kaip tik tuo metu ir atsirado centrinis rizalitas su mūrinėmis puskolonėmis, kurias matome šiandien? Atsakymų kol kas trūksta, tačiau pats pastatas išsaugojo ženklų, leidžiančių tyrinėti jo architektūrinę raidą.
Sunykęs pastato vaizdas sovietmečiu.
Klasicizmo tvarka ir praktiškumas
Nors Prekybos namai laikui bėgant keitėsi, jų architektūroje ryškūs klasicizmo principai: simetrija, aiškios proporcijos, saikingas dekoras ir antikinės architektūros elementai. Skirtingai nei įmantrus barokas, klasicizmas siekė tvarkos, pusiausvyros ir harmonijos. Prekybos namų fasado kompozicijoje svarbus centrinis rizalitas – į priekį išsikišusi vidurinė pastato dalis, pabrėžianti simetrijos ašį ir vizualiai subalansuojanti ilgą pastato tūrį. Abipus jo driekiasi atviros, akmenimis grįstos galerijos. Istoriniame inventoriuje minimos šešios kolonos prie kiekvieno iš dviejų pastatų; dabartiniame fasade išlikusi kolonų kompozicija leidžia įžvelgti šios struktūros tęstinumą. Galerijos turėjo ne tik estetinę, bet ir praktinę paskirtį: saugojo nuo saulės bei lietaus ir suteikė vietos prekėms išdėlioti, o pirkėjams – patogiau jas apžiūrėti. Pastatą dengė dvišlaitis čerpių stogas.
Taip klasicizmo elementai buvo pritaikyta kasdieniams miestelio poreikiams. Prekybos namai tapo ne tik prekybos vieta, bet ir išskirtiniu miesto centro akcentu – pastatu, kuriame praktiškumas derėjo su architektūrine tvarka ir harmonija.
Krautuvės, pirkliai ir nutrūkę gyvenimai.
Iki 1940 m. Rokiškio Prekybos namai buvo gyva miesto prekybos erdvė. Daugumą parduotuvių nuomojo ir jose prekiavo žydai. Čia buvo galima įsigyti maisto produktų, batų, drabužių, buities reikmenų, žemės ūkio padargų. Pastaruosius prekybininkai kartais išdėliodavo tiesiog atvirose galerijose. Tarp žinomų prekiautojų žydų buvo Levinai, Prekybos namuose turėję dvi krautuves, prekiavo Gipsai, Krameriai, Kotenai bei daugelis kitų. Išlikusiose fotografijose užfiksuotos virš durų iškabos leidžia bent trumpam sugrąžinti į miesto aikštę anuometinius prekybininkus ir jų kasdienybę. Pirkėjus kvietė „Smulkių prekių krautuvė J. S. Levino“, „Manufaktūros prekyba Jono Guzikausko“, „Parduotuvė smulkių prekių. Jonas Saulis“ ir universali parduotuvė „Optikos, chemijos ir fotografijos prekyba. Higiena“. Vienoje iškabų buvo pavaizduotos galvijų galvos ir užrašas „Mėsa“, pagal kitos iškabos piešinius matyti, jog siūlytos daržovės, net egzotiniai vaisiai. Dvaro krautuvėse buvo siūloma vadinamųjų kolonijinių prekių – saldumynų, riešutų, cukraus. Tačiau šiame pastate, kaip ir visame Rokiškyje, istorija netrukus pasisuko tragiška kryptimi. 1940 m. sovietinė okupacija ir nacionalizacija palietė Jono Guzikausko šeimą: ji neteko manufaktūros, o šeimos nariai buvo ištremti. Represijos palietė ir žydų krautuvininkus. 1941 m. liepos-rugpjūčio mėn. nacių okupacinė valdžia Rokiškio krašto žydus suvarė į getą, ir netrukus sušaudė. Prekybos namai prarado ne tik savo prekybinę paskirtį, sunaikinus Rokiškio žydų bendruomenę, nutrūko ir daugelio čia dirbusių, prekiavusių bei gyvenusių žmonių istorijos.
Du pasauliniai karai
Nors sovietmečiu Prekybos namai buvo paskelbti architektūros paminklu, jų būklė nuolat blogėjo. Individualių parduotuvių nebeliko, o įrengus buitinių paslaugų įmones buvo pakeistas vidaus išplanavimas ir pakito fasado vaizdas. Valstybinės architektūros paminklų apsaugos inspekcijos duomenimis, kairiojoje pastato dalyje veikė maisto prekių sandėliai, centrinėje – siuvykla, knygų rišykla ir batsiuvių dirbtuvės, šoninėje dalyje – foto ateljė, o kitose patalpose buvo įrengti keli butai. Taip istorinis prekybos pastatas pamažu prarado ne tik savo pirminę paskirtį, bet ir architektūrinę išvaizdą.
XX a. 7-ajame dešimtmetyje pastato būklė tapo ypač prasta: stogas buvo susidėvėjęs, vidurinėje dalyje čerpės savavališkai pakeistos šiferiu, langai išdaužyti. Dėl pavojaus praeiviams pastatas buvo aptvertas tvorele. 1967 m. įvyko tragedija – sugriuvo priekinio fasado karnizas. Sunkūs mūro elementai mirtinai sužalojo vieną moterį, kitą praeivę sužeidė. Ši nelaimė skaudžiai parodė, kokių pasekmių gali turėti istorinio pastato nepriežiūra. Todėl nuspręsta pašalinti likusius pavojingus karnizus (prieš tai pastato vaizdas buvo nufotografuotas). Tvarkomos stogo konstrukcijos, tinkuojamas fasadas, tarp pastato korpusų išmūrytos raudonų plytų ugniasienės. Tačiau šie darbai tik pašalino dalį avarinės būklės padarinių, bet problemų neišsprendė, pastato būklė ir toliau blogėjo. Nors 1975 m. pagrindinė jo valdytoja – Rajono vartotojų kooperatyvų valdyba buvo įsipareigojusi pastatą saugoti, bet ne viename komisijos akte fiksuota pastato nepriežiūra. Nieks nesikeitė ir po dešimtmečio, patikrinimo komisijos aktuose konstatuoja itin prastą Prekybos namų būklę: aptrupėjusios kolonos ir sienos, iškritusios plytos, apirusios grindys, be stiklų likę langai, nuo sienų byrantis tinkas. Išvada buvo ta pati – pastatui skubiai reikalingas remontas.
Tačiau respublikinės reikšmės architektūros paminklui išsaugoti ir toliau lėšų nebuvo. 1996 m. pasikeitė pastato valdytojai. Iš UAB „Rokiškio butų ūkis“ balanso Prekybos namai perėjo į rajono Turto valdymo ir privatizavimo tarnybos balansą, o komisijos ir toliau konstatavo vis didesnį susidėvėjimą bei būtinybę pastatą rekonstruoti.
Prekybos namų atgimimas
Viltis išsaugoti Prekybos namus sugrįžo Rokiškiui rengiantis miesto 500 metų jubiliejui. 1999 – 2000 metais vyko pirmasis rytinės pastato dalies restauravimo etapas. Vakarinėje dalyje patalpos buvo išnuomotos ir nuomininkai atliko vidaus tvarkymo darbus. Tačiau ne visi suvokė, kad kultūros vertybė reikalauja ypatingos priežiūros, apsaugos ir nesuderinti pakeitimai yra draudžiami. Jau po metų Kultūros vertybių apsaugos departamento komisija nustatė, kad nuomininkų iniciatyva pastato dalys savavališkai perdažomos, o ant kolonų tvirtinami reklaminiai įrenginiai ne tik pažeidžia jų paviršių, bet ir trukdo apžiūrėti architektūros elementus.
Rokiškio rajono savivaldybė ir Kultūros vertybių apsaugos departamentas 2004 m. ir 2005 m. pasirašė susitarimus kooperuoti lėšas buvusių Prekybos namų avarinės būklės likvidavimo darbams atlikti. Parengtai darbų programai vykdyti abi pusės skyrė: pirmaisiais metais po 50 tūkst. Lt., kitais metais po 190 tūkst. Lt.
Taip buvo atkurtas pastato tūris ir dviaukštė struktūra su pastoge, čerpėmis uždengtas visas dvišlaitis stogas. Sugrąžinti ir svarbūs architektūrinės išraiškos elementai – centrinis rizalitas su dorėninėmis puskolonėmis bei atviros šoninės kolonados. Pastatas vėl įgijo klasicistinę išvaizdą, primenančią jo išskirtinę vietą Rokiškio istorijoje.
Prekybos namai sugrįžo į miesto gyvenimą. Šiandien jų sienos primena ne tik grafų Tyzenhauzų sumanymus, prekybininkų kasdienybę ir Rokiškio klestėjimą, bet ir istorijos lūžius, praradimus bei ilgą kelią nuo apleisto statinio iki išsaugoto architektūros paveldo.
Šiandien jie tarsi kviečia prakalbinti jų sienas, įsiklausyti į praeities pasakojimus ir atrasti istorijas, kurios formavo Rokiškį. Juk kiekvienas išsaugotas istorinis pastatas – tai ne tik miesto veido dalis, bet ir gyvas ryšys tarp praeities, dabarties ir ateities.
Viliuosi, kad naujai prabilusi Prekybos namų istorija, pro šį pastatą einantį skaitytoją, paskatins į Prekybos namus pažvelgti jau kitomis akimis.
Parengė Rokiškio krašto muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Laima Skardžienė
Straipsnis Du pastatai, dešimt krautuvių ir du šimtai metų Rokiškio istorijos patalpintas Gimtasis Rokiškis.
Du pastatai, dešimt krautuvių ir du šimtai metų Rokiškio istorijos 2026
IUSTITIA.BG – Investigations 2009-2026 2026-11-08 07:41:04
Naujausios naujienos Pasaulio naujienos Šalių naujienos Svarbiausios naujienos Naujausios naujienos Svarbiausias dienos naujienos Teisėjas Petaras Nizamovas Plunksnos Petaras Nizamovas – Plunksnos Teisingumas bg iustitia.bg iustitia iusticia usticia tyrimas Burgasas Bulgarijos naujienos paskutinės valandos naujienos dienos naujienos šiandienos naujienos Bulgarijos naujienos Naujienos iš Bulgarijos blitz naujienos geriausios naujienos svarbiausios dažniausiai komentuojamos naujausios naujienos Boiko Borisovo naujienos oras koronaviruso naujienos naujienos oras facebook youtube facebook instagram šiandien naujienos paskutinės minutės naujienos šiandien šiandien naujienos naujienos bg naujienos pagrindinės naujienos karštos naujienos bg naujienų svetainė naujienoms visos naujienos bg paskutinės valandos naujienos naujausios naujausios naujienos bg šiandienos naujienos šiandien naujienos šiandien paskutinės valandos naujienos naujausios naujienos šiandien naujienos bg naujienos naujienos 24 valandų naujienos vesti bg novini naujienos pasaulis paukštis bg bivol bg bivol trud bg novini naujausios naujienos šiandien novinite bg naujienos labas Bulgarija politinė partija herbas delyan peevski skandalingas Bulgarijos nacionalinė televizija Laisvoji Europa Televizijos skandalas išskirtinė tiesioginė televizija tiesiogiai dabar televizija internetu televizijos programa bg tiesiogiai dabar televizija naujienos internetu TV internetu tiesiogiai teismas Burgaso teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso apeliacinis teismas Burgaso prokuroras Burgaso prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Generalinis prokuroras Ivanas Geševas prokuroras Geševas Catsarovas Vidaus reikalų ministerija Burgaso ODMR Burgaso ODPR Burgaso policija Burgaso rajono policija Burgaso prokuroras Catsarovas SGS bylos Varnos teismas SGS pirmininkas teismo sprendimai civilinėse bylose sprendimai bylose Plovdivo teismas teismo sprendimas bylos Varnos teismas baudžiamosios bylos apylinkės apylinkės teismo sprendimai darbas teisme SGS pirmininkas SGS teisėjai Sofijos teismas postas teisėjai Plovdivo teismas Plovdivo teisėjai Plovdivo Aukščiausiasis Teismas Inspekcija Aukščiausiasis Teismas Aukščiausioji Teismų Taryba advokatas advokatas baudžiamosios bylos advokatas civilinės bylos advokatas santuokos bylos advokatas administracinė baudžiamoji teisė baudžiamasis procesas civilinė teisė civilinis procesas administracinė teisė konstitucinė teisė
