Vasaros atostogų laukiame kaip progos pagaliau pailsėti ir sukaupti jėgų, tačiau jų efektas ne visada išlieka taip ilgai, kaip tikimės. Rugpjūtį dar gyvenę lėtesniu ritmu, rugsėjį grįžtame į darbus ir neretai vos per kelias dienas vėl pajuntame įtampą. Psichologo Klaudijaus Vitkausko teigimu, priežastis gali slypėti ne tame, kad per mažai ilsėjomės, o tame, kad sugrįžę labai greitai atkuriame tą patį gyvenimo ir darbo ritmą, nuo kurio ilsėjomės.
„Po atostogų mūsų laukia ne tik ta pati rutina, atsakomybės, darbo tempas ar santykiai – dažnas iš mūsų grįžta ir į tas pačias vidines persidirbimo dinamikas. Žiūrint metaforiškai, patyrus fizinę traumą mums juk neužtenka įprastos poilsio pertraukėlės. Per anksti grįžę prie intensyvaus sporto, savo savijautą tik dar labiau pablogintume“, – sako K. Vitkauskas.
Organizmas anksčiau ar vėliau paprašo „grąžinti skolą“
Problema, pasak K. Vitkausko, prasideda gerokai anksčiau nei pirmąją rugsėjo darbo savaitę. Jei žmogus ilgą laiką savo poreikius nustumia į šalį, atostogos tampa ne įprastu poilsiu, o bandymu kompensuoti jau susikaupusį nuovargį.
„Pervargimas arba perdegimas įvyksta tuomet, kai ilgą laiką ilgalaikės ateities tikslus iškeliame aukščiau savo dabartinių poreikių ir galimybių. Tuomet organizmas pradeda reikalauti „grąžinti skolą“ – įvairiais būdais trukdo mums dirbti ir verčia ilsėtis. Jei gebame brėžti aiškias ribas tarp darbo ir laisvalaikio, mums gali pakakti ir trumpesnių atostogų, nes kokybiškai atsistatome kasdienybėje“, – aiškina psichologas.
„Pulsetto“ klinikinių tyrimų ir reguliacinės strategijos vadovė Jūratė Jackytė-Kiršė sako, kad dėl to verta kalbėti ne tik apie poilsį, bet ir apie atsparumą stresui. Įtampos iš kasdienybės pašalinti nepavyks, todėl svarbu, kaip organizmas į ją reaguoja ir kaip greitai po jos atsistato.
„Esame įpratę fizinį atsparumą sieti su treniruotėmis – suprantame, kad ištvermė ar jėga neatsiranda per vieną dieną. Kalbėdami apie „stress fitness“, panašiai žiūrime į atsparumą stresui. Tikslas nėra išvengti kiekvienos įtemptos situacijos. Svarbiau, kad nervų sistema gebėtų prisitaikyti prie krūvio ir po jo grįžti į ramybės būseną, užuot ilgą laiką likusi tarsi pavojaus režime“, – sako J. Jackytė-Kiršė.
Jos teigimu, būtent todėl dvi ar trys ramios savaitės vasarą neturėtų būti vienintelis rimtesnis atsistatymo laikotarpis per metus.
„Jeigu visus metus gyvename nuo savaitgalio iki savaitgalio, o vasarą tikimės per dvi savaites kompensuoti kelis mėnesius įtampos, problema niekur nedingsta. Atsparumas kuriamas kasdien: patyrėme krūvį, leidome organizmui atsistatyti ir vėl galime susidoroti su kitu krūviu.
Kuo geriau veikia šis ciklas, tuo mažiau mūsų savijauta priklauso nuo to, ar dabar rugpjūtis, ar intensyvus rugsėjis“, – teigia J. Jackytė-Kiršė.
K. Vitkauskas sutinka, kad streso reguliavimas yra išmokstamas įgūdis. Tam, anot jo, nereikia streso vengti – priešingai, mokomės susidurdami su tokiu krūviu, kurį dar galime pakelti.
„Žmogui labai svarbu gebėti pasiruošti stresui, toleruoti jį išgyvenant ir sėkmingai atsistatyti po jo. Kitaip tariant, svarbu stresą reguliuoti, o ne tik jo vengti. Reguliuoti stresą mokomės tuomet, kai susiduriame su pakeliamu jo lygiu. Pavyzdžiui, išmokti taisyklingai plaukti galime tik tada, kai toleruojame vandenyje patiriamą įtampą, o ne tada, kai panikuojame, jog tuoj nuskęsime. Tas pats galioja ir darbe – streso reguliavimo įgūdžius laviname patirdami toleruotiną krūvį“, – sako psichologas.
Už atostogas neturėtume „susimokėti“ grįžę
Yra ir kita priežastis, dėl kurios vasaros poilsio efektas gali baigtis greitai – darbai, kuriuos randame sugrįžę. Darbuotojų paieškos ir atrankos bendrovės „Indigroup“ vykdomasis partneris Karolis Blaževičius sako, kad darbuotojas neturėtų atostogauti žinodamas, jog už laisvas dienas vėliau teks „susimokėti“ didesniu krūviu.
„Darbdaviai privalo užtikrinti, kad darbuotojas nesijaustų „skolingas“ savo darbo vietai atostogaudamas. Tai viena blogiausių praktikų. Jei darbuotojas žino, kad jis nebus tinkamai pavaduojamas ir kad per atostogas jo darbų kiekis kaupsis bei jį reikės kompensuoti po jų, jis negalės pailsėti ir jaus didelį stresą sugrįžus“, – sako K. Blaževičius.
Todėl, anot jo, grįžusio darbuotojo neturėtų pasitikti visas per jo atostogas susikaupęs krūvis. Ypač rugsėjį, kai po vasaros vienu metu suaktyvėja daugelio komandų darbas.
„Susikaupę darbai turi būti teisingai paskirstyti, komandų vadovai turi suprasti, kad papildomas krūvis atliekant susikaupusius darbus iš karto po atostogų sukels papildomą stresą, atsiras daugiau klaidų, o paatostogavęs darbuotojas taps vėl pavargęs. Mano nuomone, labiausiai grįžimą apsunkinti gali pati įmonės kultūra, kai po atostogų susikaupęs papildomas krūvis nėra teisingai paskirstomas ir darbuotojas paliekamas vienas su juo susidoroti“, – teigia K. Blaževičius.
Jo teigimu, dalis darbdavių jau taiko paprastą praktiką – pirmosiomis dienomis padeda darbuotojui atsirinkti prioritetus, o ne tikisi, kad šis iškart pats susitvarkys su viskuo, kas susikaupė.
„Yra tiek sumažinamas krūvis, tiek numatomas darbų planas į priekį, kad darbuotojas nepasimestų darbų gausoje ir nepatirtų streso dėl skirtingų darbų prioritetų, daromi dažnesni tarpiniai susitikimai norint jausti, ar darbuotojui sekasi gerai, ar jis nepradeda perdegti“, – sako „Indigroup“ vykdomasis partneris.
J. Jackytė-Kiršė priduria, kad grįžus į intensyvesnį darbo ritmą nereikėtų laukti pirmųjų išsekimo ženklų. Kur kas naudingiau dienoje sąmoningai palikti trumpų momentų, kurie padeda po įtampos grįžti į ramesnę būseną – tam gali padėti trumpas pasivaikščiojimas, kelių minučių kvėpavimo praktika, fizinis aktyvumas ar kiti individualiai tinkantys atsistatymo būdai.
„Grįžus po atostogų nebūtina sau kelti dar vieno tikslo – nuo šiol visai nestresuoti. Jis tiesiog nerealus. Verčiau pradėti nuo labai paprasto dalyko: pastebėti, kada įtampa kyla, ir nelaukti vakaro, savaitgalio ar kitų atostogų, kad leistume sau atsistatyti. Net keli sąmoningi persijungimai per dieną ilgainiui gali tapti įpročiu. Galiausiai norime ne gyvenimo be streso, o organizmo, kuris geba su juo susidoroti ir po jo grįžti į pusiausvyrą“, – sako J. Jackytė-Kiršė.
Pranešimas spaudai
The post Dar nespėjome pamiršti atostogų, o jau pavargę: kodėl rugsėjį stresas grįžta taip greitai? appeared first on Gargždai.
Dar nespėjome pamiršti atostogų, o jau pavargę: kodėl rugsėjį stresas grįžta taip greitai? 2026
IUSTITIA.BG – Investigations 2009-2026 2026-08-20 05:55:35
Naujausios naujienos Pasaulio naujienos Šalių naujienos Svarbiausios naujienos Naujausios naujienos Svarbiausias dienos naujienos Teisėjas Petaras Nizamovas Plunksnos Petaras Nizamovas – Plunksnos Teisingumas bg iustitia.bg iustitia iusticia usticia tyrimas Burgasas Bulgarijos naujienos paskutinės valandos naujienos dienos naujienos šiandienos naujienos Bulgarijos naujienos Naujienos iš Bulgarijos blitz naujienos geriausios naujienos svarbiausios dažniausiai komentuojamos naujausios naujienos Boiko Borisovo naujienos oras koronaviruso naujienos naujienos oras facebook youtube facebook instagram šiandien naujienos paskutinės minutės naujienos šiandien šiandien naujienos naujienos bg naujienos pagrindinės naujienos karštos naujienos bg naujienų svetainė naujienoms visos naujienos bg paskutinės valandos naujienos naujausios naujausios naujienos bg šiandienos naujienos šiandien naujienos šiandien paskutinės valandos naujienos naujausios naujienos šiandien naujienos bg naujienos naujienos 24 valandų naujienos vesti bg novini naujienos pasaulis paukštis bg bivol bg bivol trud bg novini naujausios naujienos šiandien novinite bg naujienos labas Bulgarija politinė partija herbas delyan peevski skandalingas Bulgarijos nacionalinė televizija Laisvoji Europa Televizijos skandalas išskirtinė tiesioginė televizija tiesiogiai dabar televizija internetu televizijos programa bg tiesiogiai dabar televizija naujienos internetu TV internetu tiesiogiai teismas Burgaso teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso apeliacinis teismas Burgaso prokuroras Burgaso prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Generalinis prokuroras Ivanas Geševas prokuroras Geševas Catsarovas Vidaus reikalų ministerija Burgaso ODMR Burgaso ODPR Burgaso policija Burgaso rajono policija Burgaso prokuroras Catsarovas SGS bylos Varnos teismas SGS pirmininkas teismo sprendimai civilinėse bylose sprendimai bylose Plovdivo teismas teismo sprendimas bylos Varnos teismas baudžiamosios bylos apylinkės apylinkės teismo sprendimai darbas teisme SGS pirmininkas SGS teisėjai Sofijos teismas postas teisėjai Plovdivo teismas Plovdivo teisėjai Plovdivo Aukščiausiasis Teismas Inspekcija Aukščiausiasis Teismas Aukščiausioji Teismų Taryba advokatas advokatas baudžiamosios bylos advokatas civilinės bylos advokatas santuokos bylos advokatas administracinė baudžiamoji teisė baudžiamasis procesas civilinė teisė civilinis procesas administracinė teisė konstitucinė teisė
