Daugiau nei 40 metų Agluonėnų klojimo teatras vienija kūrybiškus žmones, žadina ir kursto vaizduotę, per senolių išmintį kviečia pažvelgti į dabarties aktualijas. Jis garsina šį kaimą ne tik Klaipėdos regione. Sovietmečiu pirmasis Lietuvoje įkurtas Agluonėnų klojimo teatras davė pradžią senojo lietuvių teatro atgimimui.
Atgaivino senąją tradiciją
1983 m. rudenį tuometės Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakulteto Režisūros katedros studentai Agluonėnų etnografinės lietuvininkų sodybos klojime įkūrė Klojimo teatrą. Tai buvo pirmasis sovietmečiu įkurtas tokio tipo teatras, davęs impulsą senojo lietuvių teatro atgimimui. Jo krikštatėvis buvo dėstytojas prof. Petras Bielskis.
Pirmajame spektaklyje „Elegija Jonui Biliūnui“ (pagal P. Venclovos noveles) vaidino būsimieji liaudies teatrų režisieriai, vadovaujami P. Bielskio. Žiūrovai netilpo Klojimo teatro salėje.
Per pirmuosius 5 metus teatro entuziastai pastatė Mažosios Lietuvos šviesuolio Vydūno kūrinius „Piktoji gudrybė“ (rež. V. Germanavičius), „Numanė“ (rež. V. Vyšniauskas). Tačiau vaidino ne tik studentai – ir vietos gyventojai. Agluonėnų klojimo teatrą ypač išgarsino 1985 m. pastatyta Žemaitės komedija „Trys mylimos“ (rež. E. Kupčiūnas), kurį papildė Agluonėnų folkloro ansamblis. Spektaklį suvaidino 44 kartus.
1988 m. Agluonėnuose surengta pirmoji Lietuvos klojimo teatrų krivūlė – festivalis. Jis ne kartą sugrįžo į Agluonėnus.
2014 m. Agluonėnų klojimo teatras su spektakliu „Metai. Rudens gėrybės“ (pagal K. Donelaitį, rež. Domininkas Malajavas) atstovavo rajonui Lietuvos dainų šventėje. Konkurse „Atspindžiai“ pelnė dvi nominacijas – „Stipriausias aktorių ansamblis“ ir „Ryškiausias debiutas“.
Vaidyba vienijo agluonėniškius
Pasak režisieriaus Donato Savickio, Klojimo teatras, Agluonėnų kaimo išskirtinumas, svarbus visiems žmonėms.
„Tai mūsų kaimo kultūros židinys – nepraleidau nė vieno spektaklio, – patikino agluonėniškė tautodailininkė Rimantė Šalčiuvienė. – Jame vaidino savi, pažįstami žmonės – buvo labai įdomu į juos žiūrėti, palaikyti. Aš nevaidinau spektakliuose, nes turėdama amatą buvau labai užimta.“
Gyvendama Klojimo teatro pašonėje Rimantė nejučiomis buvo įtraukta į kūrybinį procesą. „Pritrūkę ar pamiršę spektaklio rekvizitus, aktoriai atbėgdavo pas mane skolintis pypkės, languotos skaros ar miltų, – šypsojosi tautodailininkė. – Girdėjau repetuojančius aktorius mėgėjus – jie rinkosi po darbo, pavargę, pagalvodavau, gal ir išalkę. Aš ką nors išvirdavau ir nunešdavau jiems užkąsti. Teatras jungė kaimo žmones.“
R. Šalčiuvienė iki šiol prisimena spektaklį pagal Žemaitės kūrinį „Trys mylimos“. „Jame atsiskleidė agluonėniškių Laimono Tučo, Aldonos Radzevičienės, Idalijos Narmontienės, Salomėjos Rauktienės, Raimondo Juknevičiaus aktoriniai gebėjimai. Jie sukūrė įtaigius personažus – juokėmės iki širdies gelmių, nes aktualijos nesensta, – kalbėjo tautodailininkė. – Vaidinti šį spektaklį agluonėniškiai buvo pakviesti į Klaipėdą, Jūros šventę.“
Pastaraisiais metais R. Šalčiuvienė Klojimo teatre lankosi su savo ilgaamže mama Bronislava Čeblauskiene, kuri yra vyriausia spektaklių žiūrovė. „Klojimo teatras mūsų kaimui labai reikalingas – reikia jį išsaugoti“, – patikino pašnekovė.
Kaimo išskirtinumas
„Klojimo teatras išgarsino Agluonėnus, – kalbėjo Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima Tučienė. – Tai viena iš svarbiausių vietų, identifikuojančių mūsų kaimą. Didžiulė trauka į spektaklius, teatro renginius. Įdomu žiūrėti spektaklius neįprastoje aplinkoje – klojimo scenoje.“
Beveik kasmet per Jonines agluonėniškiai kviečiami į premjerą.
L. Tučienė ne iš karto įsijungė į Klojimo teatro aktorių mėgėjų trupę – pirmasis vaidinti atėjo vyras Laimonas. „Aš auginau vaikus, bet ateidavau į spektaklius, palaikiau, – atskleidė seniūnė. – O pradėjus vaidinti mums tekdavo spektaklyje kurti vyro ir žmonos personažus.“
Pašnekovė sakė daug skirtingų vaidmenų sukūrusi, jai kaip ir kitiems aktoriams vaidyba – svarbi saviraiškos galimybė. „Paskutinis spektaklis, kuriame abu su vyru vaidiname, – „Velnio vestuvės, velnio ir laidotuvės“ (pagal Žemaitę)“, – sakė L. Tučienė. Ji taip pat dainuoja Agluonėnų moterų vokaliniame ansamblyje „Agluona“, kurios kelios dainininkės irgi vaidina teatre.
Seniūnė kalbėjo apie pastangas išsaugoti Klojimo teatrą, tradiciją. Šiemet nudžiugino į šią veiklą įsijungę 4 nauji aktoriai mėgėjai. „Agluonėniškiai laukia birželio 20-osios, teatrui skirtos dienos. Tai vienas iš Agluonėnų, Mažosios kultūros sostinės, renginių.
Atrastas pomėgis
„Man klojimo teatras – sielos atgaiva, pabuvimas bendruomenėje su kūrybiškais žmonėmis ir, žinoma, Agluonėnų, mažos gyvenvietės, garsinimas, – dėstė Alma Andriejauskienė, 14 metų vaidinanti šiame teatre. – Dirbu meninio ugdymo mokytoja – po darbo atėjusi į teatrą persijungiu, pasikraunu energijos, pailsiu – jaučiu malonumą. Būna ir sunkumų, kaip antai išmokti tekstą – tada įsigyvenu į rolę. Aš ir ansamblyje „Agluona“ dainuoju, kaip ir kitos kelios aktorės. Anksčiau vieną spektaklį pastatėme su muzikiniu intarpu. Vaidinam, dainuojam – gera bendrystė. Smagu, kad su mumis dirba profesionalus režisierius D. Savickis.“
Ji prisipažino, jog iš pradžių atėjusi į teatrą nesitikėjo, jog tiek žmonių susirinks žiūrėti spektaklių – net kieme sustoję klausėsi. Pasak A. Andriejauskienės, tai skatina tęsti veiklą teatre. Svarbus postūmis ir tai, jog kultūrą palaiko seniūnė L. Tučienė – vaidina ir dainuoja.
Agluonėnų klojimo teatrą prieš 8 metus atrado ir menine gyslele apdovanotas agluonėniškis Virgilijus Liepinis. „Norėjau po darbo turėti mielą užsiėmimą. Jaunystėje traukė šokis, o dabar vaidyba – didelis malonumas, – kalbėjo aktorius. – Teatro šventėse susitinkame su kitų trupių nariais, bendraujame. Noriu, kad ilgai gyvuotų mūsų Klojimo teatras.“
Vienas ilgiausiai Klojimo teatre vaidinantis L. Tučas čia atėjo per patį jo pakilimą. „Pastatėme spektaklį „Trys mylimos“ ir visą Lietuvą aplankėme, važiavome ir į Baltijos šalis, – atskleidė pašnekovas. – Visiems labai patiko – spektaklis išgarsino ir mus, ir Agluonėnus. Bet man visi vaidmenys brangūs.“
„Aktorių branduolys išlikęs ir nelabai kinta, bet dabar galime pasidžiaugti, kad prie komandos prisijungė būrys naujokų, kuriuos pamatysime premjeroje birželio mėnesį“, – patikino režisierius D. Savickis.
Skatinti žiūrovą mąstyti
Agluonėnų klojimo teatre 5 metus kūręs režisierius D. Malajavas (nuo 2013 m.) žiūrovus pakvietė į 7 premjeras: K. Sajos „Liepsnojanti kriaušė“, K. Donelaičio „Metai. Rudens gėrybės“, E. Untulio „Meilės kvadratas“, Keturakio „Amerika pirtyje“, B. Brechto „Motušė Kuraž ir jos vaikai“, Žemaitės „Apsiriko“.
„Pamenu didžiulę artistų meilę ir pasišventimą teatro menui, norą tobulėti, darbštumą. Su kolektyvu apkeliavome daug Lietuvos miestų ir miestelių, dalyvavome teatrų festivaliuose, konkursuose, kuriuose garbingai atstovavome Agluonėnų klojimo teatrui“, – kalbėjo D. Malajavas. – Manau, jog klojimo teatras – unikalus kultūros reiškinys lietuvių tautinėje savimonėje, išlaikantis ryšį su dabartimi tik per senąsias lietuviškąsias tradicijas. Todėl buvo svarbu ieškoti, ką teatras gali papasakoti šiandieniniam žiūrovui derinant teatrinę mintį su repertuaru.“
D. Malajavo teigimu, teatro misija – skatinti žiūrovą mąstyti. „Spektaklis negali baigtis tą patį vakarą nusileidus uždangai – jis turi gyventi žiūrovo vaizduotėje ir žadinti jo norą pažinti save ir gyvenimo paslaptį“, – dėstė režisierius. Jis palinkėjo Agluonėnų teatrui jaunėti, o artistams – gerų vaidmenų.
Šiam teatrui septintus metus vadovaujantis D. Savickis sukūrė 5 spektaklius ir dokumentinį filmą, skirtą Agluonėnų klojimo teatro 40-mečiui, dalyvavo Lietuvos dainų šventėje. „Manau, kad labai svarbu išlaikyti šio teatro tradiciją, nes Lietuvoje mažai likę klojimo teatrų: Agluonėnų klojimo teatras – vienintelis toks Klaipėdos rajone.“
Paskutinis spektaklis, kurį pastatė teatro komanda, – „Velnio vestuvės, velnio ir laidotuvės“ pagal Žemaitės apsakymą. Dabar agluonėniškiai ruošiasi premjerai „Petras Kurmelis“, kuri vyks birželio 20 d. Agluonėnų etnografinėje sodyboje. Kaip ir kituose spektakliuose šiame atskleidžiamos žmonių ydos, gobšumas, meilė – senos temos, kurios aktualios ir šiandien.
„Klojimo teatro ateitis priklauso tik nuo mūsų, puoselėjančių šį žanrą. Sprendžiant pagal tai, jog esame kviečiami vaidinti ir gausiai susirenka žiūrovų, manau, jog Klojimo teatras gyvuos ir ateityje. Žmonės išsiilgę šio žanro, žavinčio tikrumu ir nuoširdumu“, – kalbėjo D. Savickis.
Virginija LAPIENĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.
The post Agluonėnų klojimo teatras – unikalus kultūros reiškinys appeared first on Gargždai.
Agluonėnų klojimo teatras – unikalus kultūros reiškinys 2026 IUSTITIA.BG – Investigations 2009-2025 2026-05-10 09:58:00 Naujausios naujienos Pasaulio naujienos Šalių naujienos Svarbiausios naujienos Naujausios naujienos Svarbiausias dienos naujienos Teisėjas Petaras Nizamovas Plunksnos Petaras Nizamovas – Plunksnos Teisingumas bg iustitia.bg iustitia iusticia usticia tyrimas Burgasas Bulgarijos naujienos paskutinės valandos naujienos dienos naujienos šiandienos naujienos Bulgarijos naujienos Naujienos iš Bulgarijos blitz naujienos geriausios naujienos svarbiausios dažniausiai komentuojamos naujausios naujienos Boiko Borisovo naujienos oras koronaviruso naujienos naujienos oras facebook youtube facebook instagram šiandien naujienos paskutinės minutės naujienos šiandien šiandien naujienos naujienos bg naujienos pagrindinės naujienos karštos naujienos bg naujienų svetainė naujienoms visos naujienos bg paskutinės valandos naujienos naujausios naujausios naujienos bg šiandienos naujienos šiandien naujienos šiandien paskutinės valandos naujienos naujausios naujienos šiandien naujienos bg naujienos naujienos 24 valandų naujienos vesti bg novini naujienos pasaulis paukštis bg bivol bg bivol trud bg novini naujausios naujienos šiandien novinite bg naujienos labas Bulgarija politinė partija herbas delyan peevski skandalingas Bulgarijos nacionalinė televizija Laisvoji Europa Televizijos skandalas išskirtinė tiesioginė televizija tiesiogiai dabar televizija internetu televizijos programa bg tiesiogiai dabar televizija naujienos internetu TV internetu tiesiogiai teismas Burgaso teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso apeliacinis teismas Burgaso prokuroras Burgaso prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Generalinis prokuroras Ivanas Geševas prokuroras Geševas Catsarovas Vidaus reikalų ministerija Burgaso ODMR Burgaso ODPR Burgaso policija Burgaso rajono policija Burgaso prokuroras Catsarovas SGS bylos Varnos teismas SGS pirmininkas teismo sprendimai civilinėse bylose sprendimai bylose Plovdivo teismas teismo sprendimas bylos Varnos teismas baudžiamosios bylos apylinkės apylinkės teismo sprendimai darbas teisme SGS pirmininkas SGS teisėjai Sofijos teismas postas teisėjai Plovdivo teismas Plovdivo teisėjai Plovdivo Aukščiausiasis Teismas Inspekcija Aukščiausiasis Teismas Aukščiausioji Teismų Taryba advokatas advokatas baudžiamosios bylos advokatas civilinės bylos advokatas santuokos bylos advokatas administracinė baudžiamoji teisė baudžiamasis procesas civilinė teisė civilinis procesas administracinė teisė konstitucinė teisė
