Lietuvos istorijos ir kultūros metraščiuose įrašyta nemažai garbingų pavardžių, tačiau dvejopas jausmas apima matant, kaip skiriasi atminties išsaugojimas abipus valstybės sienos. Daug yra iškilių Lietuvoje gimusių ir veikusių asmenybių, kurių atminimas šiandien su didele meile, pagarba bei rūpesčiu saugomas Lenkijos lietuvių Punsko krašte, o bemaž užmirštas šiapus sienos – gimtojoje žemėje. Viena tokių ryškių, visapusiškų ir itin nusipelniusių mūsų tautiniam atgimimui asmenybių – kunigas, literatas, grožinės literatūros vertėjas, aušrininkas, knygnešių bei daraktorių globėjas Simonas Norkus (Narkevičius).
Šio iškilaus žmogaus gyvenimo kelias rodo, kokia galinga gali būti dvasios jėga, kuomet iš vargingo kaimo vaiko išauga tautos švietėjas, statytojas ir dr. Jono Basanavičiaus bendražygis. Tačiau norint suprasti S. Norkaus palikimo svorį ir mūsų santykį su juo, verta prisiminti vieną prasmingą kelionę, įvykusią 2016 metais.
Po Simono Norkaus Santaką pasižvalgius
2016 metų vėloka kovo 3-iosios popietė. Važiuojame ratais prastu Santakos kaimo žvyrkeliu. Automobilio vairuotojas kunigas Marius juokauja, kad mašinai duobėtu keleliu važiuoti sveika. Vaizdas pro langą nekoks – iš kairės ir dešinės paliekame apleistas medines lūšneles bei nedirbamų laukų plotus. Retkarčiais tolumoje boluoja vieno kito pasiturinčio ūkininko sodyba. Nuotaika prasta. Ne tokios Simono Norkaus gimtinės tikėjomės.
Dar prieš pusvalandį viešėjome Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje, kur vyko Punsko „Aušros“ leidykloje išleistų kunigo S. Norkaus rinktinių raštų pristatymas. Salė buvo sausakimša, susidomėjimas didelis. Tarp klausytojų išvydome daug Trečiojo amžiaus universiteto narių. Jie laisvesni, šviesesnėmis spalvomis žvelgia į gyvenimą, siekia ne tiek materialinių, kiek dvasinių vertybių. Bendrą kalbą suradome greitai – šiems žmonėms nereikėjo aiškinti, kas buvo S. Norkus.
Kalvarijoje taip ir nesužinojome, kurioje Santakos dalyje kitados stovėjusi rašytojo ir kunigo gimtoji sodyba. Neradome jokios užuominos ar atminimo ženklo. Po renginio nutarėme patys paieškoti S. Norkaus gimtinės. Važiuodami prastu kaimo keleliu beveik nesutikome žmonių, nebuvo ko net paklausti. Kunigas Marius, sustojęs ties Šešupės vingiu, galiausiai nusprendė – S. Norkaus gimtinė galėjusi būti čia.
Važiuodamas per Santakos kaimą, rankose vartau S. Norkaus rinktinius raštus. Juos leidžiant mielai talkino Vilniaus universiteto biblioteka, Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Norėtųsi dar kartą jiems nuoširdžiai padėkoti už parodytą entuziazmą ir norą padėti išvysti šviesą šiai svarbiai knygai.
Knygos įžangoje skaitau iš 1913 m. Seinų „Šaltinio“ 9 numerio perspausdintą tekstą: „Gal sulauksi, skaitytojau, atskiros a. a. kun. Simono neišleistųjų raštų knygutės. Ten rasi, podraug su platesniu velionies gyvenimo aprašymu, visus jo aforizmus, eilutes ir kitus neišleistus raštus.“ Kaip nuostabu, kad šie pranašiški nežinomo autoriaus žodžiai išsipildė! Ir nesvarbu, kad tai įvyko po maždaug 100 metų.
Kuo mūsų dienų skaitytojui gali būti įdomūs Punsko bažnyčios statytojo, daraktorių ir knygnešių organizatoriaus bei globėjo, aušrininko, literato ir vertėjo S. Norkaus rinktiniai raštai? 240 puslapių knygoje publikuojami seni ir naujesni straipsniai apie S. Norkų, spausdinama jo kūryba: eilėraščiai, poemos, giesmės, aforizmai, autorinė knygelė „Maža dovanėlė Lietuvos jaunimui“, grožinės literatūros vertimai į lietuvių kalbą, paties kunigo tekstai apie Punsko bažnyčią ir išlikę laiškai.
Varginga vaikystė ir pasiaukojimas mokslui
Simonas Norkus (Narkevičius) gimė Santakos kaime (dabartiniame Marijampolės rajone), Motiejaus ir Onos Senabūdaitės šeimoje. Dėl jo gimimo datos, panašiai kaip ir dėl mirties, kyla neaiškumų. Įvairiuose šaltiniuose minimos trys datos: 1842 m. gruodžio 14 d., 1841 m. kovo 15 d. bei 1841 m. balandžio 3 d. Pastarąją datą mini pats Norkus savo autobiografijoje, todėl ją galime laikyti tikriausia.
Simuko gyvenimas nuo pat kūdikystės buvo itin vargingas. Anksti netekęs tėvų – tėvas mirė, o motina vaiką paliko – berniukas augo dėdės šeimoje. Vaikas buvo labai gabus ir troško mokytis, nors globėjai ne itin palankiai žvelgė į jo siekius. Nepaisydamas sunkumų, jis šiaip taip baigė keturias Marijampolės apskrities mokyklos klases. Matydami gabaus jaunuolio užsispyrimą, Santakos kaimo gyventojai parodė nepaprastą solidarumą: jie patys surinko pinigų, kad berniukas galėtų mokytis Seinų kunigų seminarijoje.
Mokslus Seinuose S. Norkus pradėjo 1862 metais. Tačiau po metų prasidėjo didžiuliai istoriniai sukrėtimai – būdamas 21-erių metų, 1863 m. sausio mėnesį Simonas įsitraukė į Abiejų Tautų Respublikos sukilimą prieš Rusijos imperijos priespaudą. 1864 m. sukilimą malšinant prasidėjo žiaurios caro valdžios represijos ir lietuviškos spaudos draudimas. Nuo atsakomybės ir bausmių jaunąjį klieriką išgelbėjo Seinų kunigų seminarijos sienos.
1868 m. kovo 7 d. Seinuose S. Norkus gavo kunigo šventinimus. Sielovados darbą jis pradėjo Prienuose (kur tarnavo 9 mėnesius), vėliau vikaravo Gelgaudiškyje (3 metus), Lukšiuose (5 metus), Zapyškyje (1 mėnesį) bei Bartninkuose (3 metus).
Lemtingas susitikimas Bartninkuose ir aušrininko kelias
Tarnystė Bartninkuose kunigui S. Norkui tapo itin reikšminga. Čia jis susipažino su daktaru Jonu Basanavičiumi. Lietuvos patriarchas, pastebėjęs Simono literatūrinį talentą, skatino ir ragino jį kurti. Šio raginimo vaisiai buvo veiksmingi – viename S. Norkaus rankraštyje išliko autoriaus įrašas: „Rašiau Bartninkuose, prašant Daktarui Basanavičiui 1878 m.“.
Nuo 1880 metų S. Norkus pradėjo aktyviai bendradarbiauti su Mažosios Lietuvos laikraščių redakcijomis. Pirmieji jo kūriniai išvydo šviesą „Lietuviškoje ceitungoje“, vėliau buvo publikuojami „Naujajame keleivyje“, o nuo 1883 m. – Jono Basanavičiaus leidžiamoje „Aušroje“. Nemažai kunigo kūrinių pasirodė „Lietuvos ir Žemaičių apžvalgoje“, Seinų „Šaltinyje“, „Nedėldienio skaitymuose“, „Vienybėje lietuvninkų“, įvairiuose kalendoriuose bei rinktiniuose leidinėliuose.
Aušrininkų aplinkoje S. Norkus visų pirma buvo vertinamas kaip istorinės tematikos kūrinių vertėjas. 1883 m. jo išversta L. Kondratovičiaus (Vladislovo Syrokomlės) poema „Margiris“ apie didvyriškus lietuvių žygius buvo spausdinama keliuose „Aušros“ numeriuose, greta J. Basanavičiaus straipsnio „Apie senovės Lietuvos pilis“. Kunigo vertimų kalba pasižymėjo sklandumu ir vaizdingumu, todėl itin populiarus tapo ir kitas jo išverstas V. Syrokomlės kūrinys – baladė „Kranklys“. Ilgainiui ši baladė virto plačiai dainuojama liaudies daina „Už giružės teka upė, prie jos kaimas puikus“.
Punsko šviesulys: 19 metų klebonavimo, statybos ir neįprastos loterijos
Iš Bartninkų S. Norkus vikarauti perkeltas dar kartą į Gelgaudiškį, iš ten – į Pakuonį, o po pusmečio, 1881 m. pavasarį, mirus Punsko klebonui kun. Kazimierui Jonkaičiui, buvo paskirtas klebonauti į Punsko parapiją.
Paskyrimas eiti Punsko klebono pareigas buvo didžiulis iššūkis. Didžiulė parapija, vienijanti per 12 000 tikinčiųjų, bei nebaigti naujos bažnyčios statybos darbai reikalavo ypatingos energijos ir operatyvumo. Čia reikėjo neeilinių gabumų asmenybės: puikiai išsimokslinusios, pamėgusios darbą, blaivybę ir tvarką. Būtent toks ir buvo kunigas Norkus. Jis sėkmingai tęsė pradėtus darbus ir jau 1881 m. liepos 1 d. bažnyčios mūro statyba buvo baigta. Reikėjo įrengti vidų – klebonas dėjo visas pastangas, ieškojo lėšų, skatino parapijiečius aukomis ir darbu prisidėti prie šventovės puošybos. 1887 m. rugsėjo 30 d. Seinų vyskupas Petras Viežbovskis pašventino naująją bažnyčią ir didįjį altorių, suteikdamas jai Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo vardą.
Kunigas S. Norkus rūpinosi ne tik pačia bažnyčia. Didžiulėje parapijoje tarnavo 3–4 vikarai, kuriems trūko gyvenamosios vietos. Panaudojęs Punsko bažnyčios geležinį fondą, Norkus 1886 m. pastatė erdvų namą bažnyčios tarnams bei neturtingiems parapijiečiams (buvusi špitolė), o 1887 m. – namą vikarams (dabar čia įsikūręs muziejus „Senoji klebonija“). Bažnyčią supanti akmeninė tvora, vartai bei pasodinti medžiai – taip pat jo nuopelnas.
Gana intriguojanti S. Norkaus biografijos detalė – jo pomėgis lošti valstybinėje loterijoje. Kartą jam pavyko laimėti didžiulę sumą rublių. Kai banke pranešė, kad kunigams tokie pinigai neišduodami, nebent jie pradėtų statybas, Norkus nepasimetė: greitai parengė dokumentaciją naujųjų kapinių Trakiškėse koplyčiai, gavo pinigus ir pastatė koplyčią! Laimė loterijoje jį lydėjo ir 1900 m., jau nustojus eiti klebono pareigas. Už išloštus pinigus jis pastatė mūrinį namą (dabar vadinamą vargonininko namu), kurio viename gale apsigyveno pats, kitą atidavė seneliams pavargėliams, o kartu įrengė ir slaptą knygų krautuvėlę.
Punske S. Norkus klebonavo daugiau kaip 19 metų (kaip pats rašė – 19 metų, 5 mėnesius ir 2 dienas). Nepaisant valdžios trukdymų, jis buvo vienas pirmųjų klebonų, skatinusių tikinčiuosius melstis lietuviškai, įvedęs pamaldas ir giedojimus gimtąja kalba. Be to, jis buvo pagrindinis knygnešių ir daraktorių rėmėjas. Jo pasistatytame name ir špitolėje prieglobstį rasdavo knygnešys Povilas Kupstas bei kiti apylinkių knygnešiai: Vincas Kaminskas, Vincas Jonas Markevičius, Agota Valinčiūtė, Povilas Matulevičius ir kt.
Turtingas literatūrinis ir dvasinis palikimas
S. Norkaus kūryba yra tautinio, patriotinio ir krikščioniško pobūdžio. Joje vyrauja meilė gimtajam kraštui, dorybių ugdymas ir kova už blaivybę.
1905 m. Vilniuje, Juozapo Zavadzkio spaustuvėje, išėjo jo autorinė knygelė „Maža dovanėlė Lietuvos jaunuomenei“ (pasirašyta „Kunigas S. Narkevyczia“). Štai kokias vertybes jis skiepijo jaunajai kartai: „Kiekvienas gali iszmanyti, kad isz tų trijų skyrių czystata panystės yra tobulingiausia ir augszcziausia. Yra tai dorybė, sako viens didei mokytas kunigas, katrą visos žmonių giminės aniuoliszka vadina; dorybė, kuri savo gražumu Dievą isz dangaus ant žemės parvedė…“
Gyvendamas Prienuose, S. Norkus su meile aprašė Nemuną eilėraštyje „Nemunas“:
Jau ne tas Nemunas, ką plaukė iš lėto,
Jau vilnis savo visur smarkiai mėto…
Bet ne ant ilgo jo narsums patenka,
Greit atsileidžia, ir vėl lėtai slenka.
Lietuvis ir Nemunas vienokio mat būdo…
Lyg, tartum gamta viens kito apgudo.
S. Norkus paliko ir visą rankraštinę 400 aforizmų knygą („Aforizmai arba trumpi mislies išreiškimai iš visur surinkti ir eilėmis sustatyti“), iš kurių sklinda gili išmintis:
Nė kardo, nė skydo tam jau nereikia, / Kam Dievas savo pagalbą suteikia.
Greitai Dievą užmiršta žmogus, būdamas laimėj, / Karštai prieg Jo šaukiasi, kaip ištinka baimė.
Tas žmogus turtingas ir vertas malonės, / Kur’s netur skolos pas Dievą ir žmones.
Itin aštriai kunigas kovojo su to meto kaimo žmonių blogybe – girtuoklyste. 1877 m. parašytoje „Giesmėje apie arielką“ jis rėžė tiesą:
Tu arielka, tu pilkoji, iš kur tu atėjai,Tegul tave ten ir neša viesuliniai vėjai!Tegul geria, tegul laka tave ten šėtonai,O ne žmonės, ne lietuviai, ne lietuviai ponai!Tu pragaro gaspadine, tu velnio sesyte,Visų griekų, viso vargo veislinga patyte!
Kai kurie kunigo veikalai, tokie kaip „Gilioji Punsko praeitis“ ar „Apie nedėkingumą“, liko rankraščiais, o „Santakos atminimai“, gaila, visiškai dingo.
Amžinasis atilsis Punsko kapinių koplyčioje
Prieš mirtį, 1908 m., kun. S. Norkus savo mūrinį namą, daržą ir medinį kluoną užrašė švietėjiškai „Žiburio“ draugijai, o sukauptas knygas atidavė Seinų kunigų seminarijai.
Šviesuolis mirė Punske. Nors nemažai šaltinių nurodo 1913 m. sausio 1 d., Punsko parapijietis Petras Venslauskas prisiminimuose teigia, o parapijos raštinės knygų įrašai patvirtina, kad Norkus mirė po Kalėdų, paskutinėmis 1912 metų dienomis (gruodžio 30 d.), o laidotuvės įvyko 1913 m. sausio 1 d. Kunigas palaidotas Punsko naujųjų kapinių paties statytos koplyčios rūsyje.
S. Norkus Punske išgyveno 31 metus, iš kurių 19 atidavė klebono tarnystei. Jis ne tik statė mūrus, bet ir surentė žmonių sąmonėje tautinio atgimimo pamatus. Punsko krašte jo atminimas gyvas ir šiandien, o gimtojoje Santakoje belieka tikėtis, kad vieną dieną atsiras bent kuklus ženklas, primenantis apie čia pasaulį išvydusį tautos šviesuolį.
The post Kunigas Simonas Norkus – literatas ir Jono Basanavičiaus bendradarbis first appeared on Dainavos žodis.
Kunigas Simonas Norkus – literatas ir Jono Basanavičiaus bendradarbis 2026
IUSTITIA.BG – Investigations 2009-2026 2026-08-23 11:16:00
Naujausios naujienos Pasaulio naujienos Šalių naujienos Svarbiausios naujienos Naujausios naujienos Svarbiausias dienos naujienos Teisėjas Petaras Nizamovas Plunksnos Petaras Nizamovas – Plunksnos Teisingumas bg iustitia.bg iustitia iusticia usticia tyrimas Burgasas Bulgarijos naujienos paskutinės valandos naujienos dienos naujienos šiandienos naujienos Bulgarijos naujienos Naujienos iš Bulgarijos blitz naujienos geriausios naujienos svarbiausios dažniausiai komentuojamos naujausios naujienos Boiko Borisovo naujienos oras koronaviruso naujienos naujienos oras facebook youtube facebook instagram šiandien naujienos paskutinės minutės naujienos šiandien šiandien naujienos naujienos bg naujienos pagrindinės naujienos karštos naujienos bg naujienų svetainė naujienoms visos naujienos bg paskutinės valandos naujienos naujausios naujausios naujienos bg šiandienos naujienos šiandien naujienos šiandien paskutinės valandos naujienos naujausios naujienos šiandien naujienos bg naujienos naujienos 24 valandų naujienos vesti bg novini naujienos pasaulis paukštis bg bivol bg bivol trud bg novini naujausios naujienos šiandien novinite bg naujienos labas Bulgarija politinė partija herbas delyan peevski skandalingas Bulgarijos nacionalinė televizija Laisvoji Europa Televizijos skandalas išskirtinė tiesioginė televizija tiesiogiai dabar televizija internetu televizijos programa bg tiesiogiai dabar televizija naujienos internetu TV internetu tiesiogiai teismas Burgaso teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso apeliacinis teismas Burgaso prokuroras Burgaso prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Generalinis prokuroras Ivanas Geševas prokuroras Geševas Catsarovas Vidaus reikalų ministerija Burgaso ODMR Burgaso ODPR Burgaso policija Burgaso rajono policija Burgaso prokuroras Catsarovas SGS bylos Varnos teismas SGS pirmininkas teismo sprendimai civilinėse bylose sprendimai bylose Plovdivo teismas teismo sprendimas bylos Varnos teismas baudžiamosios bylos apylinkės apylinkės teismo sprendimai darbas teisme SGS pirmininkas SGS teisėjai Sofijos teismas postas teisėjai Plovdivo teismas Plovdivo teisėjai Plovdivo Aukščiausiasis Teismas Inspekcija Aukščiausiasis Teismas Aukščiausioji Teismų Taryba advokatas advokatas baudžiamosios bylos advokatas civilinės bylos advokatas santuokos bylos advokatas administracinė baudžiamoji teisė baudžiamasis procesas civilinė teisė civilinis procesas administracinė teisė konstitucinė teisė
