Klaipėdos rajono gyventojo Giedriaus Žąsyčio gyvenimas taip susiklostė, kad po ilgų ir skausmingų skyrybų, iki šiol tebesitęsiančių teismų, jis tapo vienišu tėvu, auginančiu du vaikus, 10-metę dukrą Patriciją ir 7 metų pirmoką Povilą. Būtent sūnui ir buvo diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas.
Požymiai išryškėjo paaugus
Giedrius pasakoja, kad nuojauta apie autizmą kilo jo buvusiai žmonai, Povilo mamai. Vaikas pirmuosius dvejus metus nekalbėjo – visiškai nieko nesakė, nei „mama“, nei „tėtė“. Šeimos gydytoja irgi patvirtino, kad raida atsilieka, todėl išsiuntė berniuką į ankstyvąją reabilitaciją Giruliuose. Vėliau viskas po truputį dar labiau išryškėjo.
Povilas buvo linkęs daužyti galvą į sieną ar duris. Dažniausiai tai nutikdavo tada, kai tėtis išeidavo iš namų – į darbą ar parduotuvę. „Aš pats tik kartą mačiau, kaip jis trinkteli galvą, bet žmona sakydavo, kad tai vyksta kur kas dažniau. Tuo metu aš ja visiškai nepasitikėjau, todėl sunkiai priimdavau jos pasakojimus. Mano požiūris buvo labai paprastas – „išaugs ir viskas susitvarkys“, juk vaikui buvo tik dveji metai“, – pasakoja Giedrius.
Kai Povilas paaugo, autizmo požymiai tapo akivaizdūs. Vaikui buvo treji, kai darželyje viena iš auklėtojos padėjėjų pasiūlė kreiptis dėl individualios padėjėjos. Tada prasidėjo įvairios konsultacijos – kompleksinės paslaugos kas trečią dieną, susitikimai su specialistais.
Kalbančios kortelės padėjo
Per pirmuosius 2 užsiėmimus Santaros klinikų Vaiko raidos centre Giedrius pamatė, kaip specialistai dirba su kortelėmis. „Jau kitą naktį, kai Povilas užmigo, pradėjau internete ieškoti tų kortelių ir jas ruošiausi naudoti namuose. Vos tik grįžome namo, iš karto pradėjome jas taikyti. Tada įvyko lūžis – mes su Povilu tarsi atradome bendrą kalbą. Gal ne apie viską, bet pagaliau galėjome susišnekėti“, – prisimena pašnekovas.
Šiemet būdamas Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ organizuojamoje stovykloje su sūnumi, Giedrius prisiminė, kad pernai jis visai nekalbėjo. „Atsimenu vieną užsiėmimą, kai pasakiau, kad Povilas visai nekalba, o jis kaip tik atbėgo. Paklausiau: „Povilai, parodyk, kur tau patinka valgyti?“ Jis užsidėdavo rankas ant galvos, delnais formuodavo du stogelius ir sakydavo „Liolio“ – tai reiškė „McDonald’s“. Paklausus, ką ten valgo, rodydavo rankomis – ant vienos rankos delno kitą dėdavo kaip sluoksnius, tai buvo „hamburgeris“, tada parodydavo ranką su ištiestais pirštukais ir sakydavo: „Fi“ ir „Kola“. Taip mes ir bendravome – savotiška savo kalba, bet tai buvo mūsų ryšys“, – komunikacine kelione į Povilo pasaulį dalinasi Giedrius.
Tėtis ir toliau ieškojo būdų, kaip padėti vaikui bendrauti. Povilas labai priešinosi ir nenorėjo būti užsiėmimuose pas logopedus ar kitus specialistus. Tada Giedrius sugalvojo, jog prieš užsiėmimus jam reikėtų patirti ką nors džiugaus: „Prieš užsiėmimus nuveždavau jį kur nors, kur jam įdomu: pereiti per medį, užlipti ant akmens, į Gedimino pilį, į muziejų, pas sesę į repeticiją, į koncertą, spektaklį. Tiesiog leisdavau jam patirti ką nors džiuginančio. Fotografuodavau, filmuodavau ir siųsdavau specialistams: „Šiandien kalbėkite su Povilu apie šitą – čia buvo taip ir taip.“
Ir tada, pasak Giedriaus, vaikas atsivėrė, jo raida pradėjo šuoliais eiti į priekį, nes kalbėti apie tai, kas jam įdomu, patiko. Paaiškėjo, kad jis nori visiems papasakoti apie savo potyrius, tik ankstesni klausimai jam atrodė per vaikiški. Specialistams beliko taisyti jo kalbą, o jis kalbėjo vis drąsiau.
Persiregistruoja dėl paslaugų
Giedrius su vaikais gyvena Klaipėdos rajone, kur, pasak pašnekovo, autistiškiems asmenims kompleksinių paslaugų stinga. Vienoje konferencijoje jam teko išgirsti, kad rajone gyvena net 150 vaikų, kuriems tokia pagalba būtų labai reikalinga. „Mums nebuvo suteikta netgi 40 valandų ankstyvosios reabilitacijos paslauga, kuri priklauso pagal įstatymą. Į kompleksines paslaugas patekti negalima, nes tai Klaipėdos miesto savivaldybės finansuojama paslauga ir gyvendamas rajone tu negali net užsiregistruoti į laukiančiųjų eilę, todėl kas pusmetį „migruojame“ į Klaipėdą – persiregistruojame tik tam, kad gautume paslaugas. Tai absurdiška, bet kitaip neįmanoma“, – pasakoja vyras.
Vežioti sūnų pas specialistus į Girulius irgi nemenkas iššūkis. „Kai reikia nuvežti vaiką 15 valandai, turiu vidury dienos baigti darbus, apie pirmą pasiimti vaiką, paruošti, persirengti ir važiuoti pusę valandos iki Girulių. Ten užsiėmimas trunka valandą, dar pusvalandis grįžti – namo parvykstame apie 16.45 val. ir taip tris kartus per savaitę. Kada man dirbti?“ – paklaustas, kaip suderina darbą ir šeimos poreikius, pasakoja pašnekovas. Pasak jo, visa laimė, kad turi privatų verslą ir darbuojasi kartu su partneriu, nes joks darbdavys netoleruotų tokio darbuotojo.
Pašnekovas rimtai nusiteikęs ištverti visus sunkumus, nes daug teko kovoti ir įrodinėti, kad vaikams geriau gyventi su tėčiu. Daugelis institucijų buvo nusiteikusios priešiškai, nes juk įprasta, kad vaikai po skyrybų lieka su mama. Giedrius galėtų valandų valandas pasakoti savo nuoskaudas, bet dabar svarbiausia, jog vaikai jau dvejus su puse metų gyvena kartu su juo, gyvenimas stabilizavosi, o sūnaus progresą pastebi visi jį supantys žmonės.
Malonios sūnaus staigmenos atperka
Giedrius pripažįsta, kad per dieną sukdamasis kaip vilkeli, apie savo asmeninius poreikius gali pradėti galvoti nuo pusės dešimtos vakaro, kai vaikai suminga. Bet ir tada dar turi apgalvoti maršrutus, kur reikia nuvežti vaikus, kas juos lydės. Visa laimė, kad šiame sudėtingame etape jam labai padeda artimieji, mama, brolio šeima, taip pat ir vyresnioji sesė Patricija, kuri pati dar būdama priešmokyklinėje klasėje per pertraukas nubėgdavo aplankyti brolio darželyje ir prireikus jį nuramindavo.
„Aš be galo jiems visiems dėkingas. Jie ne kartą mane gelbėjo, kai jau nebepajėgiau susitvarkyti su visais iššūkiais. Visi specialistai, kurie dirbo ar tebedirba su Povilu, padarė didelį indėlį į vaiko raidos kelionę. Pirmoji Poviliuko padėjėja darželyje Vida labai padėjo vaikui pritapti darželyje, adaptuotis, įsilieti į bendruomenę. Dabartinės mokyklos specialioji pedagogė Svaja, nežinau kaip, bet padarė stebuklą. Jos dėka Povilas paėmė į rankas pieštuką ir išdrįso juo braukti per popieriaus lapą. Ir, aišku, aš dėkingas sūnui už tai, kad jis labai stengiasi įveikti, atrodytų, net neįveikiamas kliūtis. Dėl to aš po truputį atsistoju ant kojų, grįžtu į darbą iš dugno, kuriame buvau atsidūręs. Sakau sau: dabar vaikštau dugnu, bet tikiuosi, kad netrukus iš jo išlipsiu“, – optimizmo nepraranda pašnekovas.
Ir visus vargus atperka netikėtos, bet labai malonios sūnaus staigmenos: „Neseniai važiavau į komandiruotę Rygoje. Poviliukas sako: „Tėti, aš tau įdėjau atviruką.“ Nupiešė Lietuvos kontūrą, nuspalvino trispalvę, įdėjo laiškelį… Atidariau viešbutyje ir tikrai susigraudinau.“
Pranešimas žiniasklaidai parengtas pagal Auksės Kontrimienės straipsnį žurnale „Lietaus vaikai“
Higienos instituto duomenimis, 2023 m. daugiau nei 5,5 tūkst. vaikų Lietuvoje buvo nustatyti raidos sutrikimai – tai net 2,5 karto daugiau nei 2017-aisiais. Augant vaikų raidos paslaugų poreikiui Lietuvoje, šeimos vis dažniau susiduria su tuo, kad laiku prieinama pagalba tampa iššūkiu.
Šiuo metu Klaipėdos rajone nėra nė vienų grupinio gyvenimo namų. Tai reiškia, kad žmonės, turintys intelekto ir (ar) psichikos negalią, dažnai yra apgyvendinami stacionariose globos įstaigose – toli nuo savo artimųjų ir pažįstamos aplinkos. Tokia situacija ne tik apsunkina jų integraciją į visuomenę, bet ir pažeidžia teisę į gyvenimą bendruomenėje.
Klaipėdos rajone tris jaukius, šiuolaikiškus grupinio gyvenimo namus, kuriuose apsigyvens 30 žmonių, planuojama įkurti skirtingose seniūnijose. Projekto įgyvendinimas truks ketverius metus – iki 2029 metų rugpjūčio mėnesio pabaigos. Jo vertė – 2 352 941 Eur, iš jų 2 mln. eurų finansuos Europos Sąjungos investicijų programa, o 352 941 eurų – Klaipėdos rajono savivaldybė.
Kvietiniuose bus rekonstruotas 539,23 kv. m pastatas, skirtas 10 gyventojų. Gargžduose ir Plikiuose iškils du nauji 248,12 kv. m namai su 6 vienviečiais ir 2 dviviečiais kambariais. Taip pat Plikiuose planuojama įveiklinti buvusį mokyklos pastatą, čia įsteigiant kompleksinių paslaugų centrą vaikams su negalia ir dienos užimtumo centrą. Savivaldybės atstovai neseniai susitiko su Plikių bendruomene pristatant minėtus planus, susirinkime dalyvavo ir straipsnio „Klaipėdos rajone gyvenančio tėčio ir sūnaus autizmo kelionė“ herojus Giedrius Žąsytis, pasisakęs, kad kompleksinės paslaugos rajone itin reikalingos šeimoms. „Plikiams pasisekė“, – komentavo Giedrius.
The post Klaipėdos rajone gyvenančio tėčio ir sūnaus autizmo kelionė appeared first on Gargždai.
Klaipėdos rajone gyvenančio tėčio ir sūnaus autizmo kelionė 2026 IUSTITIA.BG – Investigations 2009-2025 2026-03-17 06:15:55 Naujausios naujienos Pasaulio naujienos Šalių naujienos Svarbiausios naujienos Naujausios naujienos Svarbiausias dienos naujienos Teisėjas Petaras Nizamovas Plunksnos Petaras Nizamovas – Plunksnos Teisingumas bg iustitia.bg iustitia iusticia usticia tyrimas Burgasas Bulgarijos naujienos paskutinės valandos naujienos dienos naujienos šiandienos naujienos Bulgarijos naujienos Naujienos iš Bulgarijos blitz naujienos geriausios naujienos svarbiausios dažniausiai komentuojamos naujausios naujienos Boiko Borisovo naujienos oras koronaviruso naujienos naujienos oras facebook youtube facebook instagram šiandien naujienos paskutinės minutės naujienos šiandien šiandien naujienos naujienos bg naujienos pagrindinės naujienos karštos naujienos bg naujienų svetainė naujienoms visos naujienos bg paskutinės valandos naujienos naujausios naujausios naujienos bg šiandienos naujienos šiandien naujienos šiandien paskutinės valandos naujienos naujausios naujienos šiandien naujienos bg naujienos naujienos 24 valandų naujienos vesti bg novini naujienos pasaulis paukštis bg bivol bg bivol trud bg novini naujausios naujienos šiandien novinite bg naujienos labas Bulgarija politinė partija herbas delyan peevski skandalingas Bulgarijos nacionalinė televizija Laisvoji Europa Televizijos skandalas išskirtinė tiesioginė televizija tiesiogiai dabar televizija internetu televizijos programa bg tiesiogiai dabar televizija naujienos internetu TV internetu tiesiogiai teismas Burgaso teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso apeliacinis teismas Burgaso prokuroras Burgaso prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Generalinis prokuroras Ivanas Geševas prokuroras Geševas Catsarovas Vidaus reikalų ministerija Burgaso ODMR Burgaso ODPR Burgaso policija Burgaso rajono policija Burgaso prokuroras Catsarovas SGS bylos Varnos teismas SGS pirmininkas teismo sprendimai civilinėse bylose sprendimai bylose Plovdivo teismas teismo sprendimas bylos Varnos teismas baudžiamosios bylos apylinkės apylinkės teismo sprendimai darbas teisme SGS pirmininkas SGS teisėjai Sofijos teismas postas teisėjai Plovdivo teismas Plovdivo teisėjai Plovdivo Aukščiausiasis Teismas Inspekcija Aukščiausiasis Teismas Aukščiausioji Teismų Taryba advokatas advokatas baudžiamosios bylos advokatas civilinės bylos advokatas santuokos bylos advokatas administracinė baudžiamoji teisė baudžiamasis procesas civilinė teisė civilinis procesas administracinė teisė konstitucinė teisė
