Kas veiksmingiau ilgaamžiškumui – trumpai, bet dažnai pasivaikščioti, ar rečiau, bet ilgiau? Kad paprastas vaikščiojimas – populiariausia judėjimo forma Lietuvoje, rodo „Eurovaistinės“ inicijuotas Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimas. Tačiau ar visi vaikščioja taip, kad tai iš tiesų duotų naudos? Genetikas, ilgaamžiškumo ekspertas dr. Vaidas Dirsė sako, kad pats faktas, jog judame, dar nereiškia, kad judame pakankamai efektyviai.
Turi tapti įpročiu
Fizinio aktyvumo svarba pripažįstama, kad būtent jis turi didžiausią įtaką fizinei sveikatai, mano beveik trečdalis tyrimo dalyvių. Tačiau kasdien juda vos 15 proc. gyventojų, dar 30 proc. – kelis kartus per savaitę, rodo NSI tyrimas. Tie, kas užsiima aktyvia veikla, daugiausia renkasi lengvą ar vidutinio intensyvumo judėjimą, tokį kaip vaikščiojimas, darbai sode.
„Iš tyrimo rezultatų matome, kad judėjimas dažnai išlieka epizodinis arba per mažo intensyvumo, todėl nesukuria tų pokyčių, kurie iš tiesų stiprina organizmą. Būtent todėl svarbu ne tik pats judėjimo faktas, bet ir jo kokybė. Tai ir yra viena svarbiausių krypčių, kur matome poreikį labiau šviesti žmones – tam, kad kiekvienas įprotis turėtų realios naudos mūsų savijautai ir sveikatai“, – sako Eglė Laskauskaitė, „Eurovaistinės“ farmacinės veiklos vadovė.
Kas vyksta organizme, kai bent trumpai pasivaikštome?
Pasak ilgaamžiškumo praktikų Lietuvoje pradininko dr. V. Dirsės, bet koks judėjimas geriau nei jokio – net 20–30 min. pasivaikščiojimas jau duoda naudos. Gerėja kraujotaka, dėl azoto oksido sintezės kraujagyslės išsiplečia – dėl to kraujospūdis mažėja tiek iš karto, tiek ir ilgalaikėje perspektyvoje.
„Vaikštant gerėja ir medžiagų apykaita: raumenys pradeda efektyviau naudoti gliukozę – pagerėja insulino jautrumas. Be to, suaktyvėja riebalų rūgščių oksidacija, ypač – jei vaikštote nevalgę. Tai tiesiogiai mažina visceralinių riebalų (tų, kurie kaupiasi giliai pilvo ertmėje, aplink vidaus organus) kiekį“, – vardija medicinos mokslų daktaras. Taip pat aktyvuojasi procesai, susiję su energijos gamyba ir ląstelių atsinaujinimu – formuojasi naujos mitochondrijos, gali mažėti oksidacinis stresas ir lėtinis uždegimas. Reguliarus vaikščiojimas siejamas ir su lėtesniu telomerų trumpėjimu, t. y. lėtesniu biologiniu senėjimu.
„Ne mažiau svarbu – judėjimas teigiamai veikia smegenis. Kalbant moksliškai, išsiskiria smegenų neurotrofinis faktorius (BDNF) – tai gali skatinti naujų neuronų augimą ir sinapsių plastiškumą. Kitaip sakant, štai kodėl pasivaikščiojimas padeda mąstyti aiškiau ir mažina depresijos simptomus“, – paaiškina ekspertas.
Tempas ir trukmė lemia rezultatus
Pasak dr. V. Dirsės, vaikščiojimo poveikis labai priklauso nuo tempo, trukmės ir nuoseklumo: „Ramiu tempu einant (apie 2–3 km/h) organizmas daugiausia degina riebalus, tačiau širdies ir kraujagyslių sistemai tai yra gana silpnas stimulas. Spartesnis 5–6 km/h ėjimas – toks, kad jau sunkiau kalbėti – įjungia visai kitus mechanizmus: padidėja pažeistų mitochondrijų šalinimas, suaktyvėja ląstelių energijos sensorika, pagerėja kraujagyslių endotelio funkcija.“ Anot eksperto, šiuos faktus grindžia ir tyrimai. Jie rodo, kad didžiausią naudą ilgaamžiškumui gauna tie, kurie vaikšto bent 30 minučių per dieną, ne mažiau kaip 5 dienas per savaitę, vidutiniu tempu. Trumpi, lėti pasivaikščiojimai taip pat naudingi, tačiau jų poveikis – gerokai mažesnis, ypač kalbant apie širdies ligų rizikos mažinimą ar uždegimo procesų slopinimą.
2025 metais paskelbto tyrimo duomenys rodo, kad ilgesni, nenutrūkstami pasivaikščiojimai gali suteikti daugiau naudos nei tas pats žingsnių skaičius, „išskaidytas“ į trumpus epizodus per dieną. Priežastis paprasta – organizmui reikia laiko „įsivažiuoti“, kad pradėtų veikti giluminiai fiziologiniai procesai.
Vienas gajausių įsitikinimų, kad reikia kasdien nueiti bent 10 000 žingsnių. Tačiau, pasak dr. V. Dirsės, šis skaičius nėra moksliškai pagrįstas. Didelės apimties 2019 m. paskelbtas tyrimas parodė, kad vyresnėms moterims 4 400 žingsnių per dieną jau buvo reikšmingai geriau nei 2 700, o nauda toliau augo iki maždaug 7 500. Viršijus šią ribą papildoma nauda mirtingumo mažėjimo prasme buvo minimali. 2020 m. tyrimas parodė, kad optimali riba vidutinio amžiaus vyrams ir moterims – 8 000–9 000 žingsnių.
„Mano, kaip mokslininko, rekomendacija: nesivaikykite 10 000 žingsnių skaičiaus. Siekite 7 000–9 000 kokybiškų, vidutiniu tempu nueitų žingsnių. Trumpi pasivaikščiojimai per dieną – geriau nei nieko. Tačiau jei tikslas yra ne tik „prasijudinti“, o realiai prisidėti prie ilgaamžiškumo, verta bent dalį jų sujungti į ilgesnį, nuoseklų judėjimą“, – pataria medicinos mokslų daktaras.
Pagal pranešimą žiniasklaidai
The post 10 tūkstančių žingsnių per dieną –vienas didžiausių mitų appeared first on Gargždai.
10 tūkstančių žingsnių per dieną –vienas didžiausių mitų 2026 IUSTITIA.BG – Investigations 2009-2025 2026-04-18 07:27:46 Naujausios naujienos Pasaulio naujienos Šalių naujienos Svarbiausios naujienos Naujausios naujienos Svarbiausias dienos naujienos Teisėjas Petaras Nizamovas Plunksnos Petaras Nizamovas – Plunksnos Teisingumas bg iustitia.bg iustitia iusticia usticia tyrimas Burgasas Bulgarijos naujienos paskutinės valandos naujienos dienos naujienos šiandienos naujienos Bulgarijos naujienos Naujienos iš Bulgarijos blitz naujienos geriausios naujienos svarbiausios dažniausiai komentuojamos naujausios naujienos Boiko Borisovo naujienos oras koronaviruso naujienos naujienos oras facebook youtube facebook instagram šiandien naujienos paskutinės minutės naujienos šiandien šiandien naujienos naujienos bg naujienos pagrindinės naujienos karštos naujienos bg naujienų svetainė naujienoms visos naujienos bg paskutinės valandos naujienos naujausios naujausios naujienos bg šiandienos naujienos šiandien naujienos šiandien paskutinės valandos naujienos naujausios naujienos šiandien naujienos bg naujienos naujienos 24 valandų naujienos vesti bg novini naujienos pasaulis paukštis bg bivol bg bivol trud bg novini naujausios naujienos šiandien novinite bg naujienos labas Bulgarija politinė partija herbas delyan peevski skandalingas Bulgarijos nacionalinė televizija Laisvoji Europa Televizijos skandalas išskirtinė tiesioginė televizija tiesiogiai dabar televizija internetu televizijos programa bg tiesiogiai dabar televizija naujienos internetu TV internetu tiesiogiai teismas Burgaso teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso apeliacinis teismas Burgaso prokuroras Burgaso prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Generalinis prokuroras Ivanas Geševas prokuroras Geševas Catsarovas Vidaus reikalų ministerija Burgaso ODMR Burgaso ODPR Burgaso policija Burgaso rajono policija Burgaso prokuroras Catsarovas SGS bylos Varnos teismas SGS pirmininkas teismo sprendimai civilinėse bylose sprendimai bylose Plovdivo teismas teismo sprendimas bylos Varnos teismas baudžiamosios bylos apylinkės apylinkės teismo sprendimai darbas teisme SGS pirmininkas SGS teisėjai Sofijos teismas postas teisėjai Plovdivo teismas Plovdivo teisėjai Plovdivo Aukščiausiasis Teismas Inspekcija Aukščiausiasis Teismas Aukščiausioji Teismų Taryba advokatas advokatas baudžiamosios bylos advokatas civilinės bylos advokatas santuokos bylos advokatas administracinė baudžiamoji teisė baudžiamasis procesas civilinė teisė civilinis procesas administracinė teisė konstitucinė teisė
