„Bangos“, www.gargzdai.lt redaktorė,
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininko pavaduotoja
Žmones gąsdina neužtikrintumas ir pojūtis, kad kol viena ranka duodama keliasdešimt eurų prie algos ar pensijos, kita ranka per akcizus, infliaciją ir galimus mokesčių pokyčius iš piniginės gali ištraukti dar daugiau.
Juodasis penktadienis skelbia nuolaidų lietų, šalies savivaldybės jau dairosi kalėdinių eglučių, skelbiamos programos – mūsų laukia ilgas šventinis periodas. Šiame jau iš anksto sukeltame prieškalėdiniame klegesyje gal dažnas net nepastebi, kad visgi ateinančių metų Lietuvos valstybės biudžeto projektas yra aštriausia besibaigiančio rudens politinių ir ekonominių diskusijų ašis. Nors valdantieji jį vadina „saugaus žmogaus ir saugios valstybės“ planu, oponuojantys politikai, verslo atstovai ir finansų priežiūros institucijos įžvelgia rimtų rizikų dėl sparčiai augančios valstybės skolos.
Vyriausybės ir Finansų ministerijos atstovai akcentuoja du esminius prioritetus – krašto apsaugą ir socialinį saugumą. Krašto apsaugos finansavimui kitąmet numatoma skirti 4,8 mlrd. eurų, o tai sudarys 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Premjeras M. Sinkevičius ir finansų ministras T. Valys pabrėžia, kad šalia gynybos būtina užtikrinti senjorų ir viešojo sektoriaus darbuotojų gerovę. Vidutinę senatvės pensiją planuojama didinti apie 10,4 proc. (vidutiniškai 78 eurais), o valstybės skola, pasak ministerijos, išliks žemiau Europos Sąjungos nustatytos 60 proc. BVP ribos.
Visgi nepriklausomi vertintojai skambina pavojaus varpais dėl fiskalinės drausmės. Valstybės kontrolė įspėja, kad projektas pažeidžia fiskalinės drausmės taisykles, o realus biudžeto deficitas gali siekti ne Vyriausybės planuojamus 3,8 proc., bet net 5 proc. BVP. Panašius nuogąstavimus išsako ir Lietuvos bankas, prognozuojantis, kad deficitas gali būti 0,7 procentinio punkto didesnis nei numatyta projekte. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad neįvykdžius struktūrinių reformų ir toliau dengiant nuolatines išlaidas skolintomis lėšomis, šalis rizikuoja patekti į ilgalaikę finansinę aklavietę.
Svarstomos idėjos peržiūrėti mokesčių lengvatas, didinti akcizus, įvesti automobilių mokestį ar apmokestinti energetikos bendrovių viršpelnius.
Siekdama suvaldyti deficitą ir išvengti ES pažeidimo procedūros, valdančioji koalicija pradėjo nuodugniai analizuoti Lietuvoje galiojančias mokesčių lengvatas. Finansų ministerijos sudarytame sąraše iš viso yra 64 mokestinės lengvatos, dėl kurių valstybės ir savivaldybių biudžetai 2027 metais negaus net 3,84 mlrd. eurų pajamų – tai prilygsta 4 proc. šalies BVP ir beveik tiksliai atitinka planuojamą biudžeto deficitą.
Seimo opozicija biudžetą vadina rinkiminiu ir nesuderinamu su atsakingu finansų valdymu. Kritikuojama tai, kad pažadai dalijami neturint tvarių pajamų šaltinių, o artėjantys savivaldos rinkimai skatina politikus vengti nepopuliarių sprendimų.
Verslo bendruomenės nuomonės išsiskiria. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V. Janulevičius teigia, kad 3,8 proc. BVP deficitas šiuo metu Lietuvai nėra kritiškai pavojingas, jei lėšos skatina ekonomikos augimą. Tačiau stambieji investuotojai, pavyzdžiui, bendrovė „Orlen“ jau įspėja apie galimas neigiamas pasekmes investicijoms Mažeikiuose dėl planuojamo viršpelnio mokesčio.
Tuo tarpu gyventojų nuotaikos išlieka dviprasmiškos. Nors pensijų ir išmokų kėlimas sutinkamas palankiai, dalis visuomenės ir opozicijos atstovų pabrėžia, kad sparčiai augančios būsto, elektros ir šildymo kainos suvalgo didžiąją dalį papildomų pajamų, todėl reali gyventojų perkamoji galia gali nepadidėti. Be to, žmones jaudina neapibrėžtumas dėl galimų naujų mokesčių, kurie tiesiogiai paliestų kiekvieną.
Tad, užuot džiūgavę dėl didesnių išmokų, Lietuvos gyventojai į kitus metus žvelgia su vis didėjančiu nerimu. Pagrindinė to priežastis – elementari matematika. Kai valstybės išlaidos (27,9 mlrd. eurų) gerokai viršija pajamas (22,2 mlrd. eurų), o biudžeto deficitas peržengia Europos Sąjungos nustatytą 3 proc. BVP ribą, žmonės instinktyviai supranta, kad trūkstamus milijardus vienaip ar kitaip galiausiai teks surinkti iš jų pačių.
Pagrįstą susirūpinimą kelia sparčiai auganti valstybės skola, kuri 2027 metais pasieks 48,2 proc. BVP, o iki 2029 metų gali priartėti prie 54 proc. ribos. Valstybės kontrolės auditoriai atkreipia dėmesį, kad vien palūkanoms už pasiskolintus pinigus mokėti per kelerius metus gali prireikti beveik 2 milijardų eurų kasmet. Paprastam žmogui tai reiškia paprastą dalyką: milijardai, kurie iškeliaus bankams ir investuotojams už palūkanas, nebus skirti poliklinikų eilėms mažinti, keliams lopyti ar mokykloms atnaujinti.
Apibendrinant, gyventojų nerimas dėl 2027 metų biudžeto kyla ne dėl nenoro prisidėti prie šalies saugumo – gynybos poreikį visuomenė supranta. Žmones gąsdina neužtikrintumas ir pojūtis, kad kol viena ranka duodama keliasdešimt eurų prie algos ar pensijos, kita ranka per akcizus, infliaciją ir galimus mokesčių pokyčius iš piniginės gali ištraukti dar daugiau.
The post 2027 metų biudžeto kryžkelė appeared first on Gargždai.
2027 metų biudžeto kryžkelė 2026
IUSTITIA.BG – Investigations 2009-2026 2026-11-14 20:29:00
Naujausios naujienos Pasaulio naujienos Šalių naujienos Svarbiausios naujienos Naujausios naujienos Svarbiausias dienos naujienos Teisėjas Petaras Nizamovas Plunksnos Petaras Nizamovas – Plunksnos Teisingumas bg iustitia.bg iustitia iusticia usticia tyrimas Burgasas Bulgarijos naujienos paskutinės valandos naujienos dienos naujienos šiandienos naujienos Bulgarijos naujienos Naujienos iš Bulgarijos blitz naujienos geriausios naujienos svarbiausios dažniausiai komentuojamos naujausios naujienos Boiko Borisovo naujienos oras koronaviruso naujienos naujienos oras facebook youtube facebook instagram šiandien naujienos paskutinės minutės naujienos šiandien šiandien naujienos naujienos bg naujienos pagrindinės naujienos karštos naujienos bg naujienų svetainė naujienoms visos naujienos bg paskutinės valandos naujienos naujausios naujausios naujienos bg šiandienos naujienos šiandien naujienos šiandien paskutinės valandos naujienos naujausios naujienos šiandien naujienos bg naujienos naujienos 24 valandų naujienos vesti bg novini naujienos pasaulis paukštis bg bivol bg bivol trud bg novini naujausios naujienos šiandien novinite bg naujienos labas Bulgarija politinė partija herbas delyan peevski skandalingas Bulgarijos nacionalinė televizija Laisvoji Europa Televizijos skandalas išskirtinė tiesioginė televizija tiesiogiai dabar televizija internetu televizijos programa bg tiesiogiai dabar televizija naujienos internetu TV internetu tiesiogiai teismas Burgaso teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso apeliacinis teismas Burgaso prokuroras Burgaso prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Generalinis prokuroras Ivanas Geševas prokuroras Geševas Catsarovas Vidaus reikalų ministerija Burgaso ODMR Burgaso ODPR Burgaso policija Burgaso rajono policija Burgaso prokuroras Catsarovas SGS bylos Varnos teismas SGS pirmininkas teismo sprendimai civilinėse bylose sprendimai bylose Plovdivo teismas teismo sprendimas bylos Varnos teismas baudžiamosios bylos apylinkės apylinkės teismo sprendimai darbas teisme SGS pirmininkas SGS teisėjai Sofijos teismas postas teisėjai Plovdivo teismas Plovdivo teisėjai Plovdivo Aukščiausiasis Teismas Inspekcija Aukščiausiasis Teismas Aukščiausioji Teismų Taryba advokatas advokatas baudžiamosios bylos advokatas civilinės bylos advokatas santuokos bylos advokatas administracinė baudžiamoji teisė baudžiamasis procesas civilinė teisė civilinis procesas administracinė teisė konstitucinė teisė
