Įvedate banko pavadinimą į „Google“ ir spaudžiate pirmą paieškos rezultatą? Toks įprastas būdas pasiekti banko ar kitos svarbios įstaigos svetainę gali nuvesti tiesiai pas sukčius. Įsigiję populiarių įstaigų pavadinimus kaip reklaminius raktažodžius, jie paieškos rezultatuose iškelia suklastotas svetaines, kuriose suvesti prisijungimo duomenys gali akimirksniu patekti į sukčių rankas. Kaip atpažinti tokią apgaulę ir jos išvengti, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.
Daugelis esame linkę prie svarbių paslaugų jungtis per paieškos sistemas – įvedę „X bankas“, „Sodra“ ar kitą institucijos pavadinimą ir paspaudę pirmą pasitaikiusią nuorodą. Anot eksperto, būtent tuo sukčiai ir naudojasi – iš pirmo žvilgsnio patikimos nuorodos veda į netikras svetaines, skirtas išvilioti prisijungimo duomenis.
„Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, šių metų kovą vidutinis DNS užkardos suveikimo skaičius per dieną siekė apie 59 tūkst. bandymų. Tai reiškia, kad tiek kartų užblokuotas svetaines kasdien bandė pasiekti vartotojai“, – sako M. Kutkaitis.
Sukčiai atkartoja net smulkiausias detales
Sukčių kuriami internetiniai puslapiai atrodo itin profesionaliai: atkuriami tikri logotipai, spalvos, net tekstai, todėl juos atpažinti darosi vis sudėtingiau.
„Net ir patyrę vartotojai gali suklysti, nes tokios svetainės vizualiai beveik nesiskiria nuo tikrųjų. Tačiau pagrindiniai skirtumai slypi detalėse – internetiniame adrese, kuris gali būti ilgesnis, su papildomais simboliais ar keistomis galūnėmis. Pavyzdžiui, jei nuoroda baigiasi neįprastai, pavyzdžiui, „bank-login-secure123.com“, tai labai tikėtina apgaulė“, – sako M. Kutkaitis.
Patekus į suklastotą svetainę pavojus nesibaigia prisijungimo duomenų suvedimu. Sukčiai gali bandyti išgautus duomenis panaudoti realiu laiku ir paskatinti žmogų patvirtinti papildomą veiksmą telefone.
„Todėl svarbu ne automatiškai tvirtinti telefone pasirodžiusią užklausą, o įsitikinti, kad ją inicijavote patys ir suprantate, kokį veiksmą tvirtinate. Jei tuo metu nesijungiate prie banko ar neatliekate mokėjimo, netikėtai gauta užklausa turėtų būti aiškus signalas sustoti“, – sako M. Kutkaitis.
Taip pat svarbu įvertinti, ar svetainė naudoja saugų ryšį – jos adresas turėtų prasidėti „https://“, o naršyklėje būti matomas užrakto simbolis. Vis dėlto, anot eksperto, net ir tai negarantuoja saugumo, todėl svarbiausia – kritinis vertinimas ir atsargumas.
„Vien „https://“ adreso pradžia ar naršyklėje matomas užrakto simbolis taip pat nėra įrodymas, kad svetainė tikra. Šie ženklai rodo, kad ryšys su svetaine yra šifruojamas, tačiau sukčiai taip pat gali tuo naudotis. Todėl svarbiausia tikrinti patį domeno pavadinimą ir įsitikinti, kad lankomasi oficialioje įstaigos svetainėje“, – akcentuoja ekspertas.
M. Kutkaitis priduria, kad ši schema aktuali ne tik bankams – klastojamos ir valstybinių institucijų, komunalinių paslaugų ar kitų įmonių svetainės.
„Klastojami puslapiai ir įmonių, kurios įgalina prisijungimą prie banko – draudimo, komunalinių paslaugų, valstybės įmonių ar valdžios vartų, mokesčių inspekcijos, socialinės apsaugos ar kt. Gyventojai dažnai patys nepastebi, kaip atiduoda savo duomenis, o sukčiai nedelsdami inicijuoja mokėjimus ir perima asmenines paskyras“, – teigia M. Kutkaitis.
Kaip apsisaugoti?
Suaktyvėjus netikroms svetainėms, M. Kutkaitis pateikia kelis patarimus, kurie gali padėti apsaugoti savo duomenis internete.
Junkitės tik per oficialius adresus. Banko ar kitos svarbios svetainės adresą geriausia įvesti ranka į naršyklę arba naudoti iš anksto išsisaugotas nuorodas. Venkite jungtis per „Google“ paieškos rezultatus, ypač jei spaudžiate pirmą pasitaikiusią nuorodą.
Atidžiai tikrinkite interneto adresą. Jei domenas atrodo neįprastas, turi papildomų žodžių, skaičių ar simbolių, tai gali būti sukčių kurta svetainė. Tikras adresas visada bus aiškus ir tiksliai atitiks įstaigos pavadinimą.
Neskubėkite suvesti duomenų. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl svetainės patikimumo, jokiu būdu neveskite į ją prisijungimo ar savo kortelės duomenų. Geriau iš naujo patys suveskite oficialų adresą naršyklėje.
Naudokite papildomas apsaugos priemones. Naršyklės saugaus naršymo funkcijos gali įspėti apie žinomas pavojingas svetaines. Papildomai galima naudoti ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) rekomenduojamą nemokamą DNS užkardą, kuri blokuoja prieigą prie NKSC žinomų žalingų interneto adresų, tarp jų – ir netikrų bankų svetainių.
Kilus įtarimams reaguokite nedelsiant. Jei manote, kad suvedėte duomenis netikroje svetainėje, kuo skubiau susisiekite su banku bei pakeiskite visus dabartinius slaptažodžius. Greita reakcija gali padėti išvengti didesnių nuostolių ir nuo apgaulės apsaugoti kitus.
Apie „Luminor“:
„Luminor“ yra pirmaujantis nepriklausomas bankas Baltijos šalyse ir trečias pagal dydį finansinių paslaugų tiekėjas regione. Mes aptarnaujame asmenų, šeimų ir verslo finansinius poreikius. „Luminor“ siekia gerinti savo klientų ir namų rinkų finansinę sveikatą bei skatinti jų augimą. Daugiau informacijos rasite čia.
Pranešimas spaudai
The post Pirmas rezultatas „Google“ – nebūtinai tikras: kaip sukčiai klastoja bankų svetaines? appeared first on Gargždai.
Pirmas rezultatas „Google“ – nebūtinai tikras: kaip sukčiai klastoja bankų svetaines? 2026 IUSTITIA.BG – Investigations 2009-2025 2026-08-11 08:35:48 Naujausios naujienos Pasaulio naujienos Šalių naujienos Svarbiausios naujienos Naujausios naujienos Svarbiausias dienos naujienos Teisėjas Petaras Nizamovas Plunksnos Petaras Nizamovas – Plunksnos Teisingumas bg iustitia.bg iustitia iusticia usticia tyrimas Burgasas Bulgarijos naujienos paskutinės valandos naujienos dienos naujienos šiandienos naujienos Bulgarijos naujienos Naujienos iš Bulgarijos blitz naujienos geriausios naujienos svarbiausios dažniausiai komentuojamos naujausios naujienos Boiko Borisovo naujienos oras koronaviruso naujienos naujienos oras facebook youtube facebook instagram šiandien naujienos paskutinės minutės naujienos šiandien šiandien naujienos naujienos bg naujienos pagrindinės naujienos karštos naujienos bg naujienų svetainė naujienoms visos naujienos bg paskutinės valandos naujienos naujausios naujausios naujienos bg šiandienos naujienos šiandien naujienos šiandien paskutinės valandos naujienos naujausios naujienos šiandien naujienos bg naujienos naujienos 24 valandų naujienos vesti bg novini naujienos pasaulis paukštis bg bivol bg bivol trud bg novini naujausios naujienos šiandien novinite bg naujienos labas Bulgarija politinė partija herbas delyan peevski skandalingas Bulgarijos nacionalinė televizija Laisvoji Europa Televizijos skandalas išskirtinė tiesioginė televizija tiesiogiai dabar televizija internetu televizijos programa bg tiesiogiai dabar televizija naujienos internetu TV internetu tiesiogiai teismas Burgaso teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso apeliacinis teismas Burgaso prokuroras Burgaso prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Generalinis prokuroras Ivanas Geševas prokuroras Geševas Catsarovas Vidaus reikalų ministerija Burgaso ODMR Burgaso ODPR Burgaso policija Burgaso rajono policija Burgaso prokuroras Catsarovas SGS bylos Varnos teismas SGS pirmininkas teismo sprendimai civilinėse bylose sprendimai bylose Plovdivo teismas teismo sprendimas bylos Varnos teismas baudžiamosios bylos apylinkės apylinkės teismo sprendimai darbas teisme SGS pirmininkas SGS teisėjai Sofijos teismas postas teisėjai Plovdivo teismas Plovdivo teisėjai Plovdivo Aukščiausiasis Teismas Inspekcija Aukščiausiasis Teismas Aukščiausioji Teismų Taryba advokatas advokatas baudžiamosios bylos advokatas civilinės bylos advokatas santuokos bylos advokatas administracinė baudžiamoji teisė baudžiamasis procesas civilinė teisė civilinis procesas administracinė teisė konstitucinė teisė
