
Šie metai radijui Lietuvoje – ypatingi. Prieš 100 metų iš Kauno nuskambėjo pirmoji radijo transliacija Lietuvoje, o Jakų radijo stočiai, kurioje dabar veikia radijo imtuvų ir ryšio priemonių ekspozicija, būtų 90 metų. Jakų radijo stotis lietuviškai kalbėjo vos trejus metus, iki Antrojo pasaulinio karo. Norint suprasti, kuo Jakų radijas buvo ir tebėra toks svarbus visam Vakarų Lietuvos regionui, neužtenka vien perskaityti sausus istorijos faktus. Reikia ten nuvykti.
Strateginis sprendimas statyti galingesnę
Peržengus Gargždų krašto muziejaus Jakų radijo stoties ekspozicijos slenkstį, pasitinka ypatinga atmosfera. Atrodo, kad tuoj pat iš vieno senovinių garsiakalbių pasigirs išdidus diktoriaus balsas. Jakų radijo ekspozicijos muziejininkė Laura Martinkienė, su didžiule meile vedžiodama po ekspoziciją, atskleidžia, kodėl šios stoties atsiradimas buvo gyvybiškai svarbus mūsų kraštui.
„Jakų radijo stoties 90-mečio jubiliejus – tai antrosios lietuviškos radijo stoties gimtadienis“, – pabrėžia L. Martinkienė. Vakarų Lietuva gyveno savotiškame informaciniame vakuume arba, tiksliau, buvo veikiama svetimų bangų. „Tuo metu Kauno radijo stotis buvo per silpna. Jos 7 kilovatų (kW) galingumas tiesiog nepasiekdavo Klaipėdos krašto ir Žemaitijos, kur vietos gyventojai dažniausiai klausydavosi vokiškų stočių“, – pasakoja muziejaus atstovė.
Jaunai Lietuvos valstybei, siekiančiai pilnavertiškai integruoti Klaipėdos kraštą, tai buvo rimtas išbandymas. Reikalinga sukurti stiprų ir nenutrūkstamą informacinį tiltą tarp visos Lietuvos. „Todėl buvo priimtas strateginis sprendimas pastatyti galingesnę, 10 kW galios radijo stotį“, – teigia L. Martinkienė. Lietuva tam skyrė milžiniškas lėšas. Tuo metu radijo stotis atsiėjo apie pusę milijono litų. Oficialus radijo stoties atidarymas Jakuose įvyko 1936 m. rugsėjo 14 d. tiesiai ant plokščio modernistinio stiliaus pastato stogo.
170 įvairiausių eksponatų
Šiandien Jakų radijo stoties pastatas – tikra artefaktų saugykla. Pasak L. Martinkienės, muziejaus viduje saugoma apie 170 įvairiausių eksponatų. Istoriniai radijo aparatai, pirmieji televizoriai bei senoviniai telefonai. Ekspozicijos salėje telpa tik dalis šio turto, likę vertingi prietaisai saugomi saugyklose. „Pats seniausias mūsų radijo imtuvas datuojamas 1935–1936 metais ir būtent tuo laikotarpiu, kai ir pati Jakų stotis pradėjo savo veiklą“, – džiaugiasi muziejininkė L. Martinkienė.

Jakų radijo muziejuje nuolat verda gyvenimas, organizuojamos įvairios edukacijos, pritaikytos pačioms įvairiausioms amžiaus grupėms. Jose vaikai ir jaunuoliai gali ne tik išgirsti pasakojimus apie radijo istoriją, bet ir patys išbandyti senąją garso techniką, eksperimentuoti ir kurti. L. Martinkienė pabrėžia, kad čia labai laukiami visi, norintys apžiūrėti ekspoziciją, išgirsti gyvą pasakojimą ir geriau suprasti, koks ilgas ir sudėtingas informacijos sklaidos kelias buvo būtent mūsų krašte.
Visuomenė lieka dėkinga Jakų bendruomenei ir seniūnijai, kurių pastangomis buvo išsaugotas Jakų radijo stoties pastatas bei per kelerius metus surinkta įspūdinga net 110-ies vienetų radijo aparatų kolekcija, kuri dabar jau yra dar gausesnė. 2025 m. įvyko simbolinis sutarties pasirašymas – taip bendruomenė perdavė Gargždų krašto muziejui eksponatus ir nuo tada jie įtraukti į muziejaus apskaitą.
Nuo balandžių iki „Didžiosios Bertos“
Norint visiškai įvertinti Jakų radijo svarbą, privalu atsukti laiko ratą atgal. Europos Parlamento narys, profesorius Liudas Mažylis, Jakų radijo stotyje skaitydamas paskaitą ir remdamasis asmeninės kolekcijos eksponatais bei dokumentais, atskleidė radijo atsiradimo Lietuvoje istoriją. „Viskas prasidėjo ne nuo muzikos ar žinių, o nuo karybos“, – pasakojo prof. L. Mažylis, grąžindamas klausytojus į carinės Rusijos laikus. „Radijo raidos šaknys Lietuvoje glūdi Kauno tvirtovėje. Jau 1891 metais ten veikė karo telegrafas, vėliau, 1901-aisiais, buvo įrengta balandžių pašto stotis“, – kalbėjo profesorius.
Technologijoms žengiant į priekį, prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą, Kaune buvo įsteigta pirmoji kibirkštinė radijo stotis. Prof. L. Mažylis pabrėžia dramatišką karo epizodą: „1915 metais, pirmaujant Vokietijos kariuomenei, vokiečių lėktuvai būtent radijo telegrafu koregavo garsiosios, galingos artilerijos – „Didžiųjų Bertų“ – ugnį į Kauno tvirtovės įtvirtinimus ir Petro kalne stovėjusią stotį. Rusai atsitraukdami net nespėjo susprogdinti įspūdingo angliško „Marconi“ stiebo, tad vokiečiai jį tiesiog suremontavo ir toliau naudojo savo reikmėms“, – paslaptingus istorijos puslapius atvėrė L. Mažylis.

Okupacijos metais informacijos sklaida atrodė visai kitaip nei šiandien. L. Mažylis primena, kad 1915 m. rugsėjį Vokietijos kariškiai Vilniuje skelbdavo žinias tiesiog klijuodami telegramas ant stulpų – šios naujienos buvo sudaromos iš perimtų radiogramų. Netgi Lietuvos nepriklausomybės siekis pasaulį iš pradžių pasiekė radijo bangomis: „1918 m. sausio 18 d. Petrograde ėjusiame bolševikų laikraštyje „Izvestija“ pasirodė žinia iš derybose gautos radiogramos, kurioje buvo cituojami dar 1917 m. Lietuvių konferencijos nutarimai apie nepriklausomybės siekį“.
„Alio, alio! Lietuvos radijas Kaunas“
Svarbiausias lūžis įvyko atgavus nepriklausomybę. 1919 m. liepos 8 dieną vokiečiai oficialiai perdavė kibirkštinę radijo stotį Lietuvos kariuomenei. Išlaisvintai Lietuvai ši stotis buvo įkainota 108 653 reichsmarkėmis ir tai tapo svarbiausiu ryšio kanalu su plačiuoju pasauliu. Darbas virė: stotis privalėjo transliuoti užsienio reikalų, krašto apsaugos, pramonės ir prekybos ministerijų bei penkių užsienio ambasadų informaciją. Kaune veikusi klausomoji stotis per valandą priimdavo po 400 žodžių (per kelerius metus jų priėmė net 7,5 milijono), kurie vėliau guldavo į dienraščio „Lietuva“ puslapius.
Netrukus radijas peržengė karybos ir politikos ribas. Kaip pasakoja L. Mažylis, žmonės taip troško klausytis pasaulio, kad žurnalai, pavyzdžiui, „Kultūra“, ėmė spausdinti detalias instrukcijas, kaip namų sąlygomis pasigaminti savadarbį detektorinį radijo imtuvą su galenito kristalais.
Galiausiai po ilgų diplomatinių derybų su Prancūzijos įmone „Société Électrique“, 1925 m. valstybinė radijo stotis buvo priimta. Ir tada atėjo diena, kuri visiems laikams pakeitė Lietuvos kultūrinį gyvenimą. 1926 m. birželio 12 dieną 19 valandą Kaune, ant Vytauto kalno, diktorius Petras Speičys ištarė istorinius žodžius: „Alio, alio! Lietuvos radijas Kaunas“.
Radijo aparatų skaičius šalyje augo stulbinamu greičiu: 1926 metais oficialiai buvo registruoti vos 323 aparatai, o 1940-aisiais jų skaičius šoktelėjo iki 85 tūkstančių. Prie to prisidėjo ir atpigęs abonementinis mokestis – nuo pradinių 100 litų jis krito iki 5 litų, o kaimo gyventojams – vos iki 3 litų.
Tiltas į pasaulines naujienas
„Radijas tarpukariu nebuvo tik foninis triukšmas. Tai buvo galingas tautą vienijantis variklis. Jis vienijo įvairių regionų – dzūkų, suvalkiečių, aukštaičių, žemaičių – gyventojus ir formavo bendrą tautinę savivoką“, – teigė L. Mažylis.
Prie radijo imtuvų lietuviai išgyveno didžiausias tautos pergales ir tragedijas. Buvo transliuojamos pasaulinės aviacijos naujienos: Umberto Nobilės, dirižablio „Graf Zeppelin“ skrydžiai ir, žinoma, tautai skaudus 1933-iųjų Dariaus ir Girėno skrydis.
O koks ažiotažas kilo sporto srityje! 1938 m. radijas tiesiogiai transliavo Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynes iš Paryžiaus. Nors tos dramatiškos rungtynės su Prancūzija baigėsi mūsiškių pralaimėjimu rezultatu 18:25, L. Mažylis pastebi, kad būtent šis pralaimėjimas neįtikėtinai sutelkė šalį ateičiai – 1939 m. Europos čempionatui, kuris jau vyko Kauno sporto halėje ir baigėsi auksine pergale.
Ne mažiau svarbus buvo ir poetinis radijo pradas. Ir čia istorija vėl grįžta į Klaipėdos kraštą – Jakų radijo stotyje 1936 metais diktoriaus kėdę užėmė garsus poetas Henrikas Radauskas.
Radijo bangos nepavaldžios okupantams
Radijas Lietuvoje tapo ne tik istorijos liudininku, bet ir svarbiu ginklu kovoje už laisvę. 1939 m. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, lietuviškos Jakų stoties transliacijos buvo nutrauktos. Sovietų okupacijos pradžioje radijas paverstas propagandos įrankiu, tačiau 1941 m. birželio sukilėliai atkovojo Kauno radiofoną ir paskelbė apie nepriklausomybės atkūrimą. Vėliau nacių okupantai liepė gyventojams atiduoti radijo aparatus, bet žmonės rizikavo ir klausydavosi laidų slapta. Šaltojo karo dešimtmečiais viltį palaikė iš užsienio transliuojamas „Amerikos balsas“, Vatikano radijas ir „Laisvoji Europa“. Laisvas žodis į eterį grįžo 1989 m., o lemtingą 1991 m. sausį, sovietams užgrobus Vilniaus televizijos bokštą bei radiją, nepriklausomas transliacijas išlaikė Sitkūnų ir Vytauto kalno stotys. Šiandien Gargždų krašto muziejaus Jakų radijo ekspozicijoje saugomi senoviniai radijo aparatai liudija šią vienybės bei laisvės istoriją ir yra atviri visiems lankytojams.
Ema LINKEVIČIŪTĖ
Klaipėdos universiteto žurnalistikos specialybės studentė
Autorės nuotr.
The post Jakų radijo transliacijos Klaipėdos kraštą vienijo su Lietuva appeared first on Gargždai.
Jakų radijo transliacijos Klaipėdos kraštą vienijo su Lietuva 2026
IUSTITIA.BG – Investigations 2009-2026 2026-11-16 01:58:00
Naujausios naujienos Pasaulio naujienos Šalių naujienos Svarbiausios naujienos Naujausios naujienos Svarbiausias dienos naujienos Teisėjas Petaras Nizamovas Plunksnos Petaras Nizamovas – Plunksnos Teisingumas bg iustitia.bg iustitia iusticia usticia tyrimas Burgasas Bulgarijos naujienos paskutinės valandos naujienos dienos naujienos šiandienos naujienos Bulgarijos naujienos Naujienos iš Bulgarijos blitz naujienos geriausios naujienos svarbiausios dažniausiai komentuojamos naujausios naujienos Boiko Borisovo naujienos oras koronaviruso naujienos naujienos oras facebook youtube facebook instagram šiandien naujienos paskutinės minutės naujienos šiandien šiandien naujienos naujienos bg naujienos pagrindinės naujienos karštos naujienos bg naujienų svetainė naujienoms visos naujienos bg paskutinės valandos naujienos naujausios naujausios naujienos bg šiandienos naujienos šiandien naujienos šiandien paskutinės valandos naujienos naujausios naujienos šiandien naujienos bg naujienos naujienos 24 valandų naujienos vesti bg novini naujienos pasaulis paukštis bg bivol bg bivol trud bg novini naujausios naujienos šiandien novinite bg naujienos labas Bulgarija politinė partija herbas delyan peevski skandalingas Bulgarijos nacionalinė televizija Laisvoji Europa Televizijos skandalas išskirtinė tiesioginė televizija tiesiogiai dabar televizija internetu televizijos programa bg tiesiogiai dabar televizija naujienos internetu TV internetu tiesiogiai teismas Burgaso teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso apeliacinis teismas Burgaso prokuroras Burgaso prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Generalinis prokuroras Ivanas Geševas prokuroras Geševas Catsarovas Vidaus reikalų ministerija Burgaso ODMR Burgaso ODPR Burgaso policija Burgaso rajono policija Burgaso prokuroras Catsarovas SGS bylos Varnos teismas SGS pirmininkas teismo sprendimai civilinėse bylose sprendimai bylose Plovdivo teismas teismo sprendimas bylos Varnos teismas baudžiamosios bylos apylinkės apylinkės teismo sprendimai darbas teisme SGS pirmininkas SGS teisėjai Sofijos teismas postas teisėjai Plovdivo teismas Plovdivo teisėjai Plovdivo Aukščiausiasis Teismas Inspekcija Aukščiausiasis Teismas Aukščiausioji Teismų Taryba advokatas advokatas baudžiamosios bylos advokatas civilinės bylos advokatas santuokos bylos advokatas administracinė baudžiamoji teisė baudžiamasis procesas civilinė teisė civilinis procesas administracinė teisė konstitucinė teisė


