Ne kiekviena internete išsakyta nuomonė priklauso žmogui. Kartais už šimtų komentarų, tūkstančių patiktukų ir tariamo visuomenės pasipiktinimo slypi koordinuotai veikiančios programos. Melagienos gali klaidinti, kelti baimę, pakirsti pasitikėjimą valstybe ir supriešinti kaimynus. Pasienio regione, kur susiduria skirtingos kalbos, kultūros ir informacinės erdvės, gebėjimas atskirti tiesą nuo melo tampa ne tik asmeniniu įgūdžiu, bet ir visuomenės saugumo sąlyga.
Vos pabudę paimame telefoną, skaitome naujienas, žiūrime vaizdo įrašus, dalijamės nuomonėmis. Viena žinia dar nespėja paaiškėti, o mūsų dėmesį jau patraukia kita.
Informacijos gausa dar nereiškia, kad tampame geriau informuoti. Priešingai – kuo daugiau pranešimų mus pasiekia, tuo sunkiau atskirti faktą nuo nuomonės, tikrą įvykį – nuo sąmoningai kuriamos iliuzijos. Melagingos naujienos, anoniminiai komentarai, kenkėjiški botai ir dirbtinio intelekto kuriamas turinys tapo kasdienės skaitmeninės aplinkos dalimi.
Kaip tokioje informacijos gausoje orientuojasi Punsko ir Seinų krašto gyventojai?
Juozo Vainos pamoka: vieno šaltinio nepakanka
Punskietis kraštotyrininkas, etnografas ir visuomenininkas Juozas Vaina.
” data-medium-file=”https://i0.wp.com/www.dainavoszodis.lt/wp-content/uploads/2026/11/Juozas-Vaina.jpg?fit=300%2C258&ssl=1″ data-large-file=”https://i0.wp.com/www.dainavoszodis.lt/wp-content/uploads/2026/11/Juozas-Vaina.jpg?fit=960%2C826&ssl=1″ tabindex=”0″ role=”button” src=”https://iustitia.bg/wp-content/uploads/2026/11/kritinis-mastymas-ir-informacinis-atsparumas-pasienio-regione-kaip-orientuojasi-punsko-ir-seinu-krasto-zmones-2026.jpg” alt=”Punskietis kraštotyrininkas, etnografas ir visuomenininkas Juozas Vaina.” class=”wp-image-35487″ srcset=”https://iustitia.bg/wp-content/uploads/2026/11/kritinis-mastymas-ir-informacinis-atsparumas-pasienio-regione-kaip-orientuojasi-punsko-ir-seinu-krasto-zmones-2026-4.jpg 1024w, https://iustitia.bg/wp-content/uploads/2026/11/kritinis-mastymas-ir-informacinis-atsparumas-pasienio-regione-kaip-orientuojasi-punsko-ir-seinu-krasto-zmones-2026-5.jpg 300w, https://iustitia.bg/wp-content/uploads/2026/11/kritinis-mastymas-ir-informacinis-atsparumas-pasienio-regione-kaip-orientuojasi-punsko-ir-seinu-krasto-zmones-2026-6.jpg 768w, https://i0.wp.com/www.dainavoszodis.lt/wp-content/uploads/2026/11/Juozas-Vaina.jpg?w=1400&ssl=1 1400w” sizes=”(max-width: 960px) 100vw, 960px” data-recalc-dims=”1″>
Kritinis mąstymas nėra šių laikų išradimas. Dar sovietmečiu žmonės, norėję sužinoti, kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje, turėjo išmokti nepasikliauti vien oficialiai pateikiama informacija.
Punskietis kraštotyrininkas, etnografas ir visuomenininkas Juozas Vaina, kurio jau daugiau kaip dešimt metų nebėra tarp mūsų, buvo išsiugdęs įprotį informaciją tikrinti ir lyginti. Norėdamas susidaryti išsamesnį įvykių vaizdą, jis klausydavosi Lietuvos ir Lenkijos radijo stočių, o jų pranešimus palygindavo su „Laisvosios Europos“ radijo žiniomis.
Tais laikais, kai žiniasklaida buvo cenzūruojama, o propaganda buvo kasdienybės dalimi, toks informacijos lyginimas buvo itin reikalingas. Šiandien šaltinių nepalyginamai daugiau, tačiau pagrindinė taisyklė nepasikeitė: norint suprasti, kas vyksta, nepakanka išklausyti vieną pusę.
Juozo Vainos pavyzdys ypač aktualus Punsko ir Seinų krašto žmonėms. Gyvendami Lenkijoje, bet palaikydami glaudžius ryšius su Lietuva, jie gali pažinti abiejų valstybių informacinę erdvę. Vis dėlto ši galimybė savaime dar negarantuoja geresnio supratimo. Svarbu gebėti palyginti šaltinius, įvertinti jų patikimumą ir pastebėti, kodėl tas pats įvykis skirtingose žiniasklaidos priemonėse pateikiamas nevienodai.
Kai melagiena susijusi su asmeniniu gyvenimu
Melagienos ypač veiksmingos tuomet, kai jos susijusios su žmogui svarbiais dalykais: pensija, uždarbiu, sveikata, šeima ar saugumu. Jos dažnai remiasi tikrais žmonių rūpesčiais, tačiau juos papildo nutylėtomis aplinkybėmis ir klaidinančiomis išvadomis.
Tai atskleidžia vieno Valinčių kaimo gyventojo komentaras:
„Skaičiau, kad nori mums atimti keturioliktąją pensiją. Ukrainiečiams užtenka vieną dieną padirbėti, kad gautų pensiją. Kokia neteisybė!“
Šiuose keliuose sakiniuose atsiskleidžia manipuliacijos schema. Pirmiausia pateikiama žmogui svarbi žinia – esą ketinama atimti dalį pensijos. Tuomet pridedamas emociškai stiprus palyginimas: vieni visą gyvenimą dirbo, o kitiems, esą, užtenka vienos darbo dienos, kad gautų tokią pačią išmoką. Galiausiai žmogus pats padaro norimą išvadą: sistema neteisinga, valdžia apgaudinėja savuosius, o svetimiems dalija pinigus veltui.
Tačiau tikrovė sudėtingesnė. Lenkijoje tryliktoji pensija mokama pagal nustatytas taisykles, o teisė į keturioliktąją priklauso nuo papildomų sąlygų, be kita ko, gaunamos pensijos dydžio. Todėl teiginiui, kad šias išmokas ketinama tiesiog atimti, pagrįsti būtina konkrečiu įrodymu.
Ne mažiau klaidinantis ir pasakojimas apie ukrainiečius. Pagal Lenkijos pensijų sistemą tam tikrais atvejais teisę į pensiją, apskaičiuotą pagal sumokėtas įmokas, gali įgyti ir trumpai dirbęs žmogus. Tačiau tai nereiškia, kad po vienos darbo dienos jam automatiškai priklauso minimali lenkiška pensija. Jai gauti būtina atitikti įstatymuose nustatyto draudimo stažo ir kitas sąlygas.
Taigi viename komentare susipina tikrovės dalis, nutylėtos aplinkybės ir klaidinanti išvada. Tikras faktas ištraukiamas iš konteksto ir pateikiamas taip, kad žmogus padarytų iš anksto numatytą išvadą. Tokios žinutės lengvai plinta, nes atitinka jau turimas nuoskaudas ar įtarimus. Žmonės ne tik jomis patiki, bet ir perduoda kitiems – kaimynams, artimiesiems, pažįstamiems. Taip socialiniuose tinkluose gimusi žinia persikelia į kasdienius pokalbius ir pamažu įsitvirtina kaip tariamas faktas.
Kai internete kalba ne žmonės
Portalo punskas.pl redakcijoje.
” data-medium-file=”https://i0.wp.com/www.dainavoszodis.lt/wp-content/uploads/2026/11/portalo-punskas-pl-redakcijoje.jpg?fit=300%2C187&ssl=1″ data-large-file=”https://i0.wp.com/www.dainavoszodis.lt/wp-content/uploads/2026/11/portalo-punskas-pl-redakcijoje.jpg?fit=960%2C598&ssl=1″ tabindex=”0″ role=”button” src=”https://iustitia.bg/wp-content/uploads/2026/11/kritinis-mastymas-ir-informacinis-atsparumas-pasienio-regione-kaip-orientuojasi-punsko-ir-seinu-krasto-zmones-2026-1.jpg” alt=”Portalo punskas.pl redakcijoje.” class=”wp-image-35490″ srcset=”https://iustitia.bg/wp-content/uploads/2026/11/kritinis-mastymas-ir-informacinis-atsparumas-pasienio-regione-kaip-orientuojasi-punsko-ir-seinu-krasto-zmones-2026-7.jpg 1024w, https://iustitia.bg/wp-content/uploads/2026/11/kritinis-mastymas-ir-informacinis-atsparumas-pasienio-regione-kaip-orientuojasi-punsko-ir-seinu-krasto-zmones-2026-8.jpg 300w, https://iustitia.bg/wp-content/uploads/2026/11/kritinis-mastymas-ir-informacinis-atsparumas-pasienio-regione-kaip-orientuojasi-punsko-ir-seinu-krasto-zmones-2026-9.jpg 768w, https://i0.wp.com/www.dainavoszodis.lt/wp-content/uploads/2026/11/portalo-punskas-pl-redakcijoje.jpg?w=1400&ssl=1 1400w” sizes=”(max-width: 960px) 100vw, 960px” data-recalc-dims=”1″>
Viena iš mažiau pastebimų, bet vis didesnių skaitmeninės erdvės problemų – automatizuotų paskyrų, vadinamųjų botų, veikla.
Botai gali automatiškai skelbti pranešimus, rašyti komentarus, dalytis įrašais ir imituoti paprastų interneto vartotojų elgesį. Ne visi jie pavojingi, tačiau dalis naudojama siekiant manipuliuoti viešąja nuomone ir skleisti dezinformaciją.
Lenkijos spaudos agentūra (PAP), remdamasi 2025 m. paskelbtais duomenimis, nurodė, kad automatizuotos programos sugeneravo daugiau kaip pusę pasaulinio interneto srauto. Tai rodo, kad virtualioje erdvėje matomas aktyvumas ne visada atspindi tikrų žmonių veiklą.
Dirbtinis intelektas – ne visada patikimas patarėjas
Tobulėjant dirbtiniam intelektui, informacinių manipuliacijų galimybės dar labiau išsiplėtė. Per trumpą laiką galima sukurti šimtus skirtingai skambančių komentarų, straipsnių ar socialinių tinklų įrašų. Jie gali būti parašyti taisyklinga kalba ir atrodyti įtikinamai.
Problema ne tik ta, kad dirbtinis intelektas gali padėti kurti melagingą turinį. Žmonės vis dažniau jį laiko informacijos autoritetu. Užuot ieškoję kelių šaltinių, jie užduoda klausimą pokalbių robotui ir jo atsakymą priima kaip patikrintą faktą. Tačiau dirbtinio intelekto sistemos gali pateikti netikslius atsakymus, supainioti įvykių priežastis ir pasekmes ar pakartoti klaidingus teiginius.
Tai parodė ir Lietuvos dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ atliktas tyrimas. Dešimties plačiai naudojamų dirbtinio intelekto pokalbių robotų buvo paprašyta pagrįsti dešimt dokumentuotų dezinformacijos teiginių apie Lietuvą. Tarp jų – kad Lietuvos narystė NATO prieštarauja mūsų interesams, 1940 m. Lietuvos aneksija buvo teisėta, o Rusijos invazija į Ukrainą – teisėta gynyba.
Iš šimto gautų atsakymų 54 atvejais pokalbių robotai atsispyrė prašymui pagrįsti dezinformaciją, tačiau 46 atvejais jį įvykdė. Aštuoni iš dešimties tirtų robotų taip pat bandė įrodyti, kad Lietuvos energetinė nepriklausomybė pakenkė šalies ekonomikai ir gyventojams.
Šis tyrimas priminė, kad net ir technologiškai pažangus įrankis nėra neklystantis informacijos šaltinis. Įtikinamai skambantis atsakymas dar nereiškia, kad jis teisingas.
Kapčiamiesčio istorija – informacinio atsparumo išbandymas
Apie informacinį atsparumą lengva kalbėti abstrakčiai, kol neatsiranda konkreti situacija. Vienas tokių pavyzdžių – diskusijos dėl Kapčiamiesčio karinio poligono. Šis klausimas esminis ne tik Lazdijų rajono gyventojus. Jis tapo svarbia diskusija apie Lietuvos nacionalinį saugumą, krašto apsaugą, aplinkosaugą ir regiono ateitį. Visuomenėje kilo įvairių nuomonių. Vieni pabrėžė Lietuvos gynybos ir įsipareigojimų NATO svarbą, kiti kėlė klausimus dėl pasirinktos vietos, galimo turto paėmimo, miškų išsaugojimo ir poveikio turizmui. Demokratinėje visuomenėje žmonės turi teisę nesutikti su valstybės sprendimais, reikalauti paaiškinimų ir ginti savo interesus. Kritika nėra dezinformacija, o abejonė savaime nereiškia priešiškumo valstybei. Tačiau Kapčiamiesčio atvejis parodė, kad tikra visuomenės diskusija gali tapti koordinuotų informacinių manipuliacijų taikiniu.
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) analitikai nustatė koordinuotai veikusį botų tinklą, kurį sudarė beveik tūkstantis paskyrų. Dalis jų buvo registruotos Indonezijoje, Filipinuose, Tailande, Zambijoje ir kitose valstybėse. Paskyrų veikla pasižymėjo aukštu automatizacijos ir koordinavimo lygiu.
Tyrėjų dėmesį patraukė ir Rusijos informaciniuose kanaluose bei lietuviškoje socialinėje erdvėje skelbtų žinučių panašumai. Buvo kartojami argumentai, esą poligonas reikalingas tik NATO interesams, kelia grėsmę Kaliningradui, yra nereikalingas Lietuvai ir padarys didžiulę žalą gamtai.
Svarbu nepainioti teisėtos gyventojų kritikos su organizuota manipuliacija. Vien naratyvų sutapimas neįrodo, kad kiekvienas panašiai mąstantis Lietuvos gyventojas dalyvauja informacinėje operacijoje. Taip pat pats botų tinklo nustatymas dar neįrodo konkrečios valstybės ar institucijos atsakomybės už jo veiklą.
Ši istorija aktuali ir kitoje Lietuvos–Lenkijos sienos pusėje gyvenantiems lietuviams. Punsko ir Seinų krašto žmonės seka Lietuvos naujienas, turi artimųjų bei draugų Dzūkijoje, todėl diskusijos apie saugumą, poligonus ar galimas grėsmes greitai pasiekia ir jų kasdienius pokalbius.
Seinų savivaldos atstovai ir gyventojai nuogąstavo, kad Kapčiamiesčio karinis poligonas gali padidinti triukšmą, pabloginti gyvenimo sąlygas, pakenkti gamtinei aplinkai ir sumažinti regiono turistinį patrauklumą. Šie nuogąstavimai buvo išsakyti ir Lenkijos Seime. Vis dėlto dalis baimių buvo grindžiama ne konkrečiais tyrimais, o prielaidomis. Nerimą galėjo sustiprinti informacijos trūkumas, nežinomybė dėl poligono veiklos intensyvumo ir politinis jautrumas karinės infrastruktūros plėtrai pasienyje.
Baimė keliauja greičiau nei kariuomenė
Karas Ukrainoje pakeitė daugelio žmonių požiūrį į savo gyvenamąją aplinką. Tai ypač juntama Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, kur netolimas Karaliaučius ir kalbos apie Suvalkų koridoriaus pažeidžiamumą tapo kasdienių pokalbių tema.
Punsko verslininkas ir Jotvingių bei prūsų gyvenvietės savininkas Petras Lukoševičius pastebi, kad karas Ukrainoje pakeitė žmonių požiūrį į pasienio kraštą. „Žmonės yra išgąsdinti kalbomis apie pavojų vadinamajame Suvalkų koridoriuje, – sako Petras. – Tokios kalbos veikia žmonių nuotaikas. Užtenka vieno kito sakinio, kad ramus kraštas žmogaus vaizduotėje virstų grėsminga vieta. Baimė keliauja greičiau nei bet kokia kariuomenė.“ Ši mintis atskleidžia, kad žmogaus saugumo jausmą formuoja ne tik tikrovėje vykstantys įvykiai, bet ir nuolat girdima bei skaitoma informacija.
Žurnalistė Jurgita Stankauskaitė-Batvinskienė.
” data-medium-file=”https://i0.wp.com/www.dainavoszodis.lt/wp-content/uploads/2026/11/Zurnaliste-Jurgita_Stankauskaite.jpg?fit=300%2C204&ssl=1″ data-large-file=”https://i0.wp.com/www.dainavoszodis.lt/wp-content/uploads/2026/11/Zurnaliste-Jurgita_Stankauskaite.jpg?fit=960%2C652&ssl=1″ tabindex=”0″ role=”button” src=”https://iustitia.bg/wp-content/uploads/2026/11/kritinis-mastymas-ir-informacinis-atsparumas-pasienio-regione-kaip-orientuojasi-punsko-ir-seinu-krasto-zmones-2026-2.jpg” alt=”Žurnalistė Jurgita Stankauskaitė-Batvinskienė.” class=”wp-image-35493″ srcset=”https://iustitia.bg/wp-content/uploads/2026/11/kritinis-mastymas-ir-informacinis-atsparumas-pasienio-regione-kaip-orientuojasi-punsko-ir-seinu-krasto-zmones-2026-10.jpg 1024w, https://iustitia.bg/wp-content/uploads/2026/11/kritinis-mastymas-ir-informacinis-atsparumas-pasienio-regione-kaip-orientuojasi-punsko-ir-seinu-krasto-zmones-2026-11.jpg 300w, https://iustitia.bg/wp-content/uploads/2026/11/kritinis-mastymas-ir-informacinis-atsparumas-pasienio-regione-kaip-orientuojasi-punsko-ir-seinu-krasto-zmones-2026-12.jpg 768w, https://i0.wp.com/www.dainavoszodis.lt/wp-content/uploads/2026/11/Zurnaliste-Jurgita_Stankauskaite.jpg?w=1400&ssl=1 1400w” sizes=”(max-width: 960px) 100vw, 960px” data-recalc-dims=”1″>
„Aušros“ žurnalistė Jurgita Stankauskaitė-Batvinskienė taip pat ragina nepasiduoti melagienoms, nepervertinti klaidinančios informacijos ir negyventi vien tuo, kas galėtų nutikti. „Informacijos šiandien turime daugiau negu bet kada, – sako Jurgita. – Tačiau daugiau informacijos nebūtinai reiškia daugiau ramybės. Kartais tarp žmogaus ir tikrovės atsiranda ekranas, per kurį pasaulis atrodo kur kas grėsmingesnis negu yra už lango.“ Jos manymu, žmogaus saugumo jausmą formuoja ir žiniasklaida, ir socialiniai tinklai, tačiau kiekvienas informaciją priima savaip. „Jeigu galvosime tik apie galimas grėsmes, patys sau ir kitiems kelsime nerimą. Kai pats nieko nematai ir negirdi, jautiesi daug ramiau. Tačiau kai pradedi daugiau klausytis žinių, susidaro įspūdis, kad apie grėsmes kalbama taip, tarsi kažkas norėtų, jog žmonės būtų įbauginti.“
Žinoma, tai nereiškia, kad reikėtų ignoruoti realias saugumo grėsmes. Visuomenė turi būti informuota, tačiau atsakingas informavimas turėtų padėti suprasti situaciją, o ne nuolat kurstyti nerimą.
Kaip pasienio gyventojai atsirenka informaciją?
Punsko ir Seinų krašto gyventojų informacinė aplinka išskirtinė. Jie gyvena Lenkijoje, tačiau didelė jų kasdienybės dalis susijusi ir su Lietuva. Skaito lietuviškus bei lenkiškus leidinius, žiūri abiejų valstybių televiziją, klausosi radijo, naudojasi socialiniais tinklais. Vieni naujienas seka nuolat, kiti labiau pasikliauja artimųjų pasakojimais, bendruomenės pokalbiais ar pažįstamų žmonių paskyromis.
Tokia padėtis leidžia palyginti skirtingus požiūrius, tačiau kartu reikalauja atidumo. Tas pats įvykis Lietuvos ir Lenkijos žiniasklaidoje gali būti pateikiamas nevienodai: skiriasi antraštės, akcentai, politinis kontekstas, kartais net vartojamos sąvokos. Ne kiekvienas skirtumas reiškia melą ar sąmoningą manipuliaciją. Vis dėlto skaitytojui svarbu suprasti, kodėl vienas šaltinis pabrėžia vienas aplinkybes, o kitas – kitas. Ypač lengva pasiklysti socialiniuose tinkluose, kur greta patikimų žurnalistinių tekstų atsiranda anoniminiai įrašai, asmeninės nuomonės, gandai ir iš kitų šaltinių nukopijuotos žinutės.
Mažame krašte žmonės vieni kitus pažįsta, aptaria perskaitytas naujienas, klausia, ar girdėti pasakojimai turi pagrindo. Toks bendravimas gali padėti išsiaiškinti aplinkybes, bet gali tapti ir gandų platinimo kanalu. Pažįstamo žmogaus perduota žinia nėra savaime patikimesnė vien todėl, kad ją išgirdome iš kaimyno ar bičiulio. Todėl svarbu klausti ne tik, kas tai pasakė, bet ir iš kur pats žmogus sužinojo. Ar žinia paskelbta patikimame leidinyje? Ar pateikiami dokumentai ir konkretūs faktai? Ar apie įvykį rašo keli nepriklausomi šaltiniai? O gal viskas remiasi vien anonimine paskyra ir emocingu komentaru?
Punsko ir Seinų krašto gyventojams ypač svarbu išlaikyti įprotį lyginti Lietuvos ir Lenkijos informacijos šaltinius. Tačiau nereikėtų apsiriboti vien tuo, kad ta pati žinia paskelbta abiejose šalyse. Kartais skirtingi leidiniai perima informaciją iš to paties pirminio šaltinio. Tikrasis palyginimas prasideda ieškant pirminės informacijos ir atsižvelgiant į įvykio aplinkybes.
Istorinė atmintis ir vietos žiniasklaida
Punsko, Seinų ir viso pasienio gyventojai turi savitą istorinę patirtį. Čia gerai žinoma, ką reiškia gyventi tarp skirtingų valstybių interesų, patirti sienų pasikeitimus, politinį spaudimą ir ideologinę propagandą. Istorinė atmintis gali tapti informacinio atsparumo pagrindu, tačiau istorija gali būti naudojama ir manipuliacijoms. Ištraukiami atskiri įvykiai, nutylimos aplinkybės, sudėtingi procesai paverčiami paprastais šūkiais. Todėl svarbu mokėti vertinti dokumentus, lyginti šaltinius ir suprasti politinį kontekstą. Juozo Vainos įprotis klausytis kelių radijo stočių ir lyginti jų pranešimus tebėra puikus pavyzdys.
Ne mažiau svarbi ir vietos žiniasklaida. Joje gyventojai gali rasti patikrintos informacijos apie savo savivaldybę, mokyklą, sveikatos įstaigą, kultūros renginius ar valstybės sprendimus. Tai padeda mažinti erdvę gandams ir nepagrįstiems teiginiams.
Mokyklose taip pat svarbu ugdyti ne vien gebėjimą naudotis technologijomis, bet ir suprasti jų veikimą: atskirti faktą nuo komentaro, žurnalistinį tekstą nuo reklamos, tikrą nuotrauką nuo dirbtinai sukurtos, patikimą šaltinį nuo anoniminio įrašo.
Tarp dviejų informacinių erdvių – su kritiniu mąstymu
Punsko ir Seinų krašto gyventojai turi išskirtinę galimybę pažinti dvi valstybes, dvi kalbas ir skirtingas informacines aplinkas. Tai gali būti didelis pranašumas, jeigu gebama ne tik vartoti informaciją, bet ir ją kritiškai vertinti.
Informacinis atsparumas turėtų būti bendras Lietuvos ir Lenkijos visuomenių rūpestis. Jis prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Prieš dalydamiesi sensacinga žinia turėtume paklausti, kas ją paskelbė, kuo remiasi autorius ir ar informaciją patvirtina kiti šaltiniai. Pastebėję melagingą įrašą, neturėtume suteikti jam papildomo matomumo vien todėl, kad norime juo pasipiktinti. Informacinėje kovoje laimi ne tas, kuris garsiausiai kalba ar surenka daugiausia patiktukų, bet tas, kuris geba sustoti, palyginti šaltinius ir atskirti triukšmą nuo tiesos.

The post Kritinis mąstymas ir informacinis atsparumas pasienio regione: kaip orientuojasi Punsko ir Seinų krašto žmonės? first appeared on Dainavos žodis.
IUSTITIA.BG – Investigations 2009-2026 2026-11-15 21:08:00
Naujausios naujienos Pasaulio naujienos Šalių naujienos Svarbiausios naujienos Naujausios naujienos Svarbiausias dienos naujienos Teisėjas Petaras Nizamovas Plunksnos Petaras Nizamovas – Plunksnos Teisingumas bg iustitia.bg iustitia iusticia usticia tyrimas Burgasas Bulgarijos naujienos paskutinės valandos naujienos dienos naujienos šiandienos naujienos Bulgarijos naujienos Naujienos iš Bulgarijos blitz naujienos geriausios naujienos svarbiausios dažniausiai komentuojamos naujausios naujienos Boiko Borisovo naujienos oras koronaviruso naujienos naujienos oras facebook youtube facebook instagram šiandien naujienos paskutinės minutės naujienos šiandien šiandien naujienos naujienos bg naujienos pagrindinės naujienos karštos naujienos bg naujienų svetainė naujienoms visos naujienos bg paskutinės valandos naujienos naujausios naujausios naujienos bg šiandienos naujienos šiandien naujienos šiandien paskutinės valandos naujienos naujausios naujienos šiandien naujienos bg naujienos naujienos 24 valandų naujienos vesti bg novini naujienos pasaulis paukštis bg bivol bg bivol trud bg novini naujausios naujienos šiandien novinite bg naujienos labas Bulgarija politinė partija herbas delyan peevski skandalingas Bulgarijos nacionalinė televizija Laisvoji Europa Televizijos skandalas išskirtinė tiesioginė televizija tiesiogiai dabar televizija internetu televizijos programa bg tiesiogiai dabar televizija naujienos internetu TV internetu tiesiogiai teismas Burgaso teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso apeliacinis teismas Burgaso prokuroras Burgaso prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Generalinis prokuroras Ivanas Geševas prokuroras Geševas Catsarovas Vidaus reikalų ministerija Burgaso ODMR Burgaso ODPR Burgaso policija Burgaso rajono policija Burgaso prokuroras Catsarovas SGS bylos Varnos teismas SGS pirmininkas teismo sprendimai civilinėse bylose sprendimai bylose Plovdivo teismas teismo sprendimas bylos Varnos teismas baudžiamosios bylos apylinkės apylinkės teismo sprendimai darbas teisme SGS pirmininkas SGS teisėjai Sofijos teismas postas teisėjai Plovdivo teismas Plovdivo teisėjai Plovdivo Aukščiausiasis Teismas Inspekcija Aukščiausiasis Teismas Aukščiausioji Teismų Taryba advokatas advokatas baudžiamosios bylos advokatas civilinės bylos advokatas santuokos bylos advokatas administracinė baudžiamoji teisė baudžiamasis procesas civilinė teisė civilinis procesas administracinė teisė konstitucinė teisė


