
Šių dienų geopolitinė realybė – Rusijos karas prieš Ukrainą, hibridinės grėsmės, dezinformacija ir incidentai su dronais – verčia iš naujo įvertinti ne tik valstybės gynybinius pajėgumus, bet ir pačios visuomenės pasirengimą krizėms. Šiame kontekste regioninė žiniasklaida, esanti arčiausiai žmonių, ugdo atsparumą, padeda pasienio vietos bendruomenėms nepasimesti informaciniame triukšme, užtikrina patikimų naujienų sklaidą, atpažįsta lokalius melagienų taikinius ir stiprina gyventojų pasitikėjimą bei sutelktumą.
Bendruomenė jaučiasi saugiau
Lietuvos televizijos žurnalistas, laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis, praėjusią savaitę moderavęs Klaipėdos rajono savivaldos ir verslo forumą „Nuo išbandymo iki proveržio: rytojus nepraneša, koks ateina“, akcentavo, kad regioninė žiniasklaida šiame geopolitiniame kontekste informuojant vietos gyventojus yra vienas svarbiausių atsparumo ramsčių valstybėje. „Akivaizdu, kad tai – kritiškai svarbus įrankis, išryškėjęs labiau nei bet kada. Krizės atveju kiekviename šalies regione situacija gali būti visiškai skirtinga, o regioninė žiniasklaida yra patyrusi, gerai orientuota, kaip informuoti būtent tos vietos žmones“, – samprotavo E. Jakilaitis.
„Nacionalinė žiniasklaida pasako, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje, o vietos žiniasklaida turi atsakyti į klausimą – ką visa tai reiškia mūsų žmogui, gyvenančiam prie pat sienos?“ – akcentavo Jurbarko rajono laikraščio „Jurbarko laikas“ redaktorė Oksana Mazur.
Pasienio regionų, tokių kaip Jurbarko kraštas, gyventojams geopolitiniai įvykiai nėra tolimos televizijos naujienos – kaimynystėje vykstantys procesai čia kartais matomi ir girdimi tiesiogiai. O. Mazur teigimu, vietos laikraščių ir portalų užduotis yra kuo greičiau pateikti patikrintą informaciją, paaiškinti situaciją ir suteikti aiškias elgesio gaires kilus grėsmei.
„Pasienio regionų žiniasklaida nėra mažesnė nacionalinės žiniasklaidas kopija. Ji atlieka kitą, labai svarbią funkciją – yra arčiausiai žmogaus, jo kasdienybės ir rūpesčių“, – sakė redaktorė, pridurdama, kad greita ir patikima informacija padeda bendruomenei jaustis saugiau, o šis pasitikėjimas tiesiogiai stiprina visuomenę.
Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ žurnalistė Gintarė Karmonienė, spalio viduryje dalyvavusi ir nušvietusi didžiausias karines pratybas „Perkūno griausmas“, kurios aktyviai vyko ir pasienio zonoje – Klaipėdoje, Klaipėdos, Šilutės rajonuose, – pastebėjo, kad neįprastas karių ar technikos sujudimas regionuose dažnai tampa taikiniu gandams ar priešiškai dezinformacijai. „Rajono laikraščio, portalo korespondentų darbas leidžia užkirsti kelią melagingoms naujienoms ir suteikti faktus iš pirmų lūpų. Esame arčiausiai vietos žmonių, todėl mūsų įsitraukimas nušviečiant pratybas užtikrino, kad gyventojai gavo jiems aktualią ir aiškią informaciją apie šalia jų namų vykstančius procesus. Vietos žiniasklaida padeda mažinti nerimą dėl karinės technikos judėjimo, stiprina visuomenės atsparumą dezinformacijai ir skatina pasitikėjimą tarp kariuomenės bei vietos bendruomenių“, – įsitikinusi G. Karmonienė.
Skaitmeninių manipuliacijų lavina
Klaipėdos universiteto partnerystės docentė, Lietuvos žurnalistų sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus vadovė bei portalo „Gargždapilis.lt“ redaktorė Jolanta Beniušytė pritaria šiai minčiai, prisimindama savo patirtį Baltijos šalių žurnalistų forume Europos Parlamente Briuselyje. Diskusijose su europarlamentarais ir diplomatais nuolat skambėjo ta pati išvada: saugumui būtina pasirengusi ir atspari visuomenė.
„Europos institucijose svarstomi milijardiniai saugumo biudžetai, tačiau vietos gyventojui rūpi, ar bus apsaugota elektros pastotė, vandentiekis, ligoninė, kaip veiks susisiekimas ir kur reikės kreiptis kilus pavojui. Būtent regionų žurnalistai gali susieti europinius sprendimus su konkrečios savivaldybės gyvenimu“, – aiškino J. Beniušytė.
Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo šiandien susiduria informacinė erdvė, yra žaibiškai plintanti dezinformacija. Tai ne šiaip klaidinantys pranešimai, o tikslingai skleidžiamas melas, siekiant politinės ar ekonominės naudos bei visuomenės klaidinimo. J. Beniušytė dalijosi iškalbingais duomenimis: vien faktų tikrinimo platformos „EUvsDisinfo“ paieškoje įvedus žodį „dronas“, randama daugiau kaip 200 su dronais susijusių dezinformacijos įrašų. Tokios manipuliacijos pasienio gyventojams, nuolat girdintiems apie oro erdvės pažeidimus, sukelia papildomą, dirbtinai eskaluojamą nerimą.
Šiame technologiniame kontekste Briuselio forume nuskambėjo itin svarbus klausimas – ką patarti penkiolikmečiui, kuris naujienas sužino tik iš „TikTok“ platformos? „Vienas atsakymų buvo ieškoti faktų patikros šaltinių, tačiau diskusijoje pabrėžtas ir svarbus mokytojų bei vietinės žiniasklaidos vaidmuo. Manau, čia atsiveria didelė galimybė būtent regioninei žiniasklaidai“, – teigė J. Beniušytė.
Ji siūlo vietos redakcijoms aktyviai bendradarbiauti su mokyklomis ir kartu mokyti jaunimą kritiškai vertinti šaltinius, atskirti faktą nuo nuomonės, tikrinti vaizdo įrašų kilmę bei atpažinti dirbtinio intelekto sukurtas klastotes. Jaunuolis, socialiniuose tinkluose pamatęs paniką keliantį pranešimą apie tariamą karinį incidentą ar evakuaciją, privalo tiksliai žinoti, kur ieškoti oficialiai patvirtintos informacijos. Šį gebėjimą docentė kartu su žurnalistikos studentais jau dabar ugdo Klaipėdos universitete, paversdama jį bendro visuomenės atsparumo dalimi.
Reikalingi ne pavieniai projektai
Europos Parlamento pristatyta patirtis aiškiai rodo, kad kovojant su dezinformacija vien technologinių filtrų neužtenka – būtinas nuoseklus visuomenės švietimas. O regioninė žiniasklaida, vis dar išlaikiusi realų auditorijos pasitikėjimą, yra viena svarbiausių šio darbo grandžių.
Vis dėlto, kad vietos redakcijos pajėgtų atlikti šią misiją, joms pačioms reikia rimto užnugario. J. Beniušytė akcentavo, kad regioninės žiniasklaidos stiprinimas neturėtų apsiriboti tik trumpalaikiais, pavieniais projektais: „Reikalingas ilgalaikis, skaidrus ir redakcinę nepriklausomybę užtikrinantis finansavimas, žurnalistų mokymai apie krizių komunikaciją, dezinformacijos atpažinimą, bendradarbiavimas su saugumo ekspertais ir kaimyninių šalių redakcijomis.“ Taip pat būtina pasirūpinti, kad patikima informacija krizės atveju efektyviai pasiektų labiausiai pažeidžiamas grupes – vyresnio amžiaus žmones, asmenis su negalia bei atokių vietovių gyventojus.
Galiausiai, regiono saugumas ir informacinis atsparumas nėra atskiriamas nuo bendros socialinės ir ekonominės situacijos provincijoje. Kaip taikliai pastebi Jurbarko rajono laikraščio „Jurbarko laikas“ redaktorė O. Mazur, krašto atsparumas grėsmėms tiesiogiai priklauso nuo jo gyvybingumo.
„Jeigu iš pasienio regiono išvyksta jauni žmonės, uždaromos mokyklos, silpnėja viešosios paslaugos ir nyksta bendruomenės, silpnėja ir visuomenės gebėjimas atlaikyti krizes. Todėl kalbėdami apie pasienio saugumą turime kalbėti ne tik apie kariuomenę, priedangas ar civilinę saugą, bet ir apie darbo vietas, švietimą, kultūrą, vietos žmonių gyvenimo kokybę ir, žinoma, vietinės žiniasklaidos stiprinimą. Visa tai taip pat yra atsparumo dalis“, – reziumavo O. Mazur.
Autorės nuotr.
Vilija BUTKUVIENĖ
„Banga“
The post Pasienio balsai: regioninės žiniasklaidos stiprinimas appeared first on Gargždai.
Pasienio balsai: regioninės žiniasklaidos stiprinimas 2026
IUSTITIA.BG – Investigations 2009-2026 2026-11-16 22:49:31
Naujausios naujienos Pasaulio naujienos Šalių naujienos Svarbiausios naujienos Naujausios naujienos Svarbiausias dienos naujienos Teisėjas Petaras Nizamovas Plunksnos Petaras Nizamovas – Plunksnos Teisingumas bg iustitia.bg iustitia iusticia usticia tyrimas Burgasas Bulgarijos naujienos paskutinės valandos naujienos dienos naujienos šiandienos naujienos Bulgarijos naujienos Naujienos iš Bulgarijos blitz naujienos geriausios naujienos svarbiausios dažniausiai komentuojamos naujausios naujienos Boiko Borisovo naujienos oras koronaviruso naujienos naujienos oras facebook youtube facebook instagram šiandien naujienos paskutinės minutės naujienos šiandien šiandien naujienos naujienos bg naujienos pagrindinės naujienos karštos naujienos bg naujienų svetainė naujienoms visos naujienos bg paskutinės valandos naujienos naujausios naujausios naujienos bg šiandienos naujienos šiandien naujienos šiandien paskutinės valandos naujienos naujausios naujienos šiandien naujienos bg naujienos naujienos 24 valandų naujienos vesti bg novini naujienos pasaulis paukštis bg bivol bg bivol trud bg novini naujausios naujienos šiandien novinite bg naujienos labas Bulgarija politinė partija herbas delyan peevski skandalingas Bulgarijos nacionalinė televizija Laisvoji Europa Televizijos skandalas išskirtinė tiesioginė televizija tiesiogiai dabar televizija internetu televizijos programa bg tiesiogiai dabar televizija naujienos internetu TV internetu tiesiogiai teismas Burgaso teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso apeliacinis teismas Burgaso prokuroras Burgaso prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Generalinis prokuroras Ivanas Geševas prokuroras Geševas Catsarovas Vidaus reikalų ministerija Burgaso ODMR Burgaso ODPR Burgaso policija Burgaso rajono policija Burgaso prokuroras Catsarovas SGS bylos Varnos teismas SGS pirmininkas teismo sprendimai civilinėse bylose sprendimai bylose Plovdivo teismas teismo sprendimas bylos Varnos teismas baudžiamosios bylos apylinkės apylinkės teismo sprendimai darbas teisme SGS pirmininkas SGS teisėjai Sofijos teismas postas teisėjai Plovdivo teismas Plovdivo teisėjai Plovdivo Aukščiausiasis Teismas Inspekcija Aukščiausiasis Teismas Aukščiausioji Teismų Taryba advokatas advokatas baudžiamosios bylos advokatas civilinės bylos advokatas santuokos bylos advokatas administracinė baudžiamoji teisė baudžiamasis procesas civilinė teisė civilinis procesas administracinė teisė konstitucinė teisė


