Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Nors aukštas cholesterolis dažniausiai nesukelia jokių simptomų, ilgainiui jis gali pažeisti kraujagysles ir reikšmingai padidinti rimtų širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Šiame straipsnyje aptariami MTL ir DTL cholesterolio skirtumai, cholesterolio tyrimų rodikliai, padidėjusio cholesterolio priežastys, galimos pasekmės širdies ir kraujagyslių sveikatai bei būdai, galintys padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Kas yra cholesterolis ir kodėl jis svarbus organizmui?
Cholesterolis – tai į riebalus panaši medžiaga, kuri natūraliai pasigamina žmogaus organizmo ląstelėse. Nors dažnai apie cholesterolį kalbama kaip apie sveikatai kenksmingą medžiagą, jis taip pat yra būtinas normalioms organizmo funkcijoms palaikyti. Cholesterolis reikalingas hormonų (estrogenų, progesterono, testosterono ir kortizolio), vitamino D bei tulžies rūgščių gamybai.
Kuo skiriasi MTL ir DTL cholesterolis?
„Didžiąją dalį cholesterolio organizmas pasigamina pats, daugiausia kepenyse, o likusi dalis gaunama su maistu. Kadangi cholesterolis netirpsta kraujyje, jis susijungia su baltymais ir kitais riebalais ir sudaro junginius, kurie vadinami lipoproteinais, kurie padeda cholesterolį pernešti į organizmo audinius ir kepenis. Tarp svarbiausių lipoproteinų dažniausiai stebime mažo tankio lipoproteinus (MTL) ir didelio tankio lipoproteinus (DTL)“, – sako BIOFIRST klinikos gydytoja kardiologė dr. Rūta Jurgaitienė.
MTL cholesterolis dažnai yra vadinamas bloguoju cholesteroliu, nes jo perteklius gali kauptis arterijų sienelėse ir prisidėti prie aterosklerozinių plokštelių susidarymo. Ilgainiui aterosklerozinės plokštelės siaurina kraujagysles, blogina kraujotaką ir didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Tuo tarpu DTL cholesterolis yra vadinamas geruoju cholesteroliu. Jis padeda pašalinti cholesterolio perteklių iš kraujagyslių bei pernešti jį į kepenis, kur cholesterolis suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo.

Kaip vertinami cholesterolio tyrimo rezultatai?
Padidėjęs cholesterolio kiekis nustatomas atliekant kraujo tyrimą – lipidogramą. Šis tyrimas leidžia įvertinti bendro cholesterolio, MTL ir DTL cholesterolio bei trigliceridų koncentraciją kraujyje.
Lipidogramos rezultatai padeda įvertinti riebalų apykaitą ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Vertinant tyrimo rezultatus svarbu atsižvelgti ne tik į atskirus rodiklius, bet ir į jų tarpusavio santykį bei bendrą žmogaus sveikatos būklę.
Svarbu žinoti, kad cholesterolio rodikliai vertinami ne tik pagal vieną nustatytą ribą. Siektinos reikšmės priklauso nuo žmogaus amžiaus, sveikatos būklės ir individualios širdies bei kraujagyslių ligų rizikos. Vertinant cholesterolio kiekį atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip jau esančios širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis, rūkymas ir kiti rizikos veiksniai.
Kokias širdies ir kraujagyslių ligas gali sukelti aukštas cholesterolis?
Ilgą laiką padidėjęs cholesterolio, ypač MTL cholesterolio, kiekis gali prisidėti prie aterosklerozės vystymosi. Ši būklė pažeidžia arterijas ir gali sutrikdyti kraujo tekėjimą į širdį, smegenis bei kitus organus.
Aterosklerozė – viena pagrindinių padidėjusio cholesterolio pasekmių
Aterosklerozė – tai lėtinė arterijų liga, kai arterijų sienelėse kaupiasi cholesterolis, riebalinės medžiagos, kalcis ir kitos medžiagos, formuojančios aterosklerozines plokšteles. Ilgainiui šios plokštelės gali didėti, todėl arterijos siaurėja, o kraujo tekėjimas jomis tampa sunkesnis.
Aterosklerozė gali pažeisti įvairias organizmo arterijas, todėl aterosklerozės pasekmės priklauso nuo to, kuriose kraujagyslėse vystosi pokyčiai. Pažeidus širdį maitinančias arterijas, gali išsivystyti koronarinė širdies liga, o sutrikus smegenų kraujotakai – išeminis insultas. Aterosklerozinė plokštelė taip pat gali plyšti ir sukelti kraujo krešulio susidarymą, dėl kurio kraujagyslė gali visiškai užsikimšti.
Širdies vainikinių arterijų liga
Širdies liga išsivysto, kai susiaurėja širdies raumenį krauju aprūpinančios vainikinės arterijos. Dėl sumažėjusios kraujotakos širdies raumuo gali negauti pakankamai deguonies, ypač fizinio krūvio ar emocinio streso metu.
Širdies liga gali pasireikšti krūtinės angina (stenokardija). Stenokardijai būdingas spaudžiantis, veržiantis ar maudžiantis diskomfortas krūtinėje, dažniausiai sukeliamas fizinės arba emocinės įtampos, kuris kartais plinta į ranką, petį, kaklą, žandikaulį ar nugarą. Taip pat gali varginti dusulys, silpnumas ar šaltas prakaitas. Progresuojanti koronarinė širdies liga gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant miokardo infarktą.
Miokardo infarktas
Miokardo infarktas įvyksta, kai dėl staigaus kraujotakos sutrikimo dalis širdies raumens negauna pakankamai deguonies ir pradeda žūti. Dažniausiai tai susiję su kraujo krešuliu, kuris užblokuoja vainikinę arteriją.
Infarktas gali pasireikšti stipriu ar spaudžiančiu skausmu arba diskomfortu krūtinėje, dusuliu, šaltu prakaitu, pykinimu ir silpnumu. Nemalonūs pojūčiai gali plisti į ranką, petį, nugarą, kaklą ar žandikaulį.
Išeminis insultas
Išeminis insultas įvyksta, kai dėl užsikimšusios smegenų kraujagyslės sutrinka kraujo tekėjimas į dalį smegenų. Dėl sutrikusio kraujo tekėjimo smegenų ląstelės negauna pakankamai deguonies, todėl gali sutrikti judėjimas, kalba, regėjimas ar kitos smegenų funkcijos.
Išeminis insultas gali būti susijęs su ateroskleroze – susiaurėjusios kraujagyslės ir jose susidarę kraujo krešuliai gali sutrikdyti kraujotaką į smegenis. Padidėjęs MTL cholesterolio kiekis yra vienas iš aterosklerozės rizikos veiksnių.
Insultas dažniausiai pasireiškia staigiu vienos kūno pusės veido, rankos ar kojos silpnumu ar tirpimu, kalbos sutrikimu, regėjimo pokyčiais, pusiausvyros ar koordinacijos sutrikimu. Atsiradus tokiems simptomams, būtina nedelsiant kviesti skubiąją medicinos pagalbą.
Periferinių arterijų liga
Periferinių arterijų liga išsivysto, kai dėl aterosklerozinių pokyčių susiaurėja arba užsikemša galūnių, dažniausiai kojų, arterijos. Dėl to į raumenis ir kitus audinius patenka mažiau kraujo ir deguonies.
Vienas būdingiausių periferinių arterijų ligos simptomų – kojų skausmas ar mėšlungis vaikštant, kuris sumažėja sustojus ir pailsėjus. Ligai progresuojant gali atsirasti kojų šalimas, tirpimas, odos spalvos pokyčiai, lėtai gyjančios žaizdos ar kojų skausmas, kuris vargina net neužsiimant fizine veikla.
Kas lemia padidėjusį cholesterolio kiekį?
Padidėjusį cholesterolio kiekį gali lemti daugybė skirtingų veiksnių. Tam įtakos turi ne tik mityba, bet ir padidėjęs kūno svoris, rūkymas, alkoholio vartojimas, genetinis polinkis, amžius, tam tikros ligos bei vartojami vaistai. Dažnai aukštą cholesterolio kiekį lemia ne viena priežastis, o kelių veiksnių visuma.
Mityba ir gyvenimo būdas
Vienas iš svarbių veiksnių, galinčių turėti įtakos cholesterolio kiekiui, yra mityba. Daug sočiųjų ir hidrintų riebalų turintis maistas, pavyzdžiui, kepti , rūkyti, gruzdinti gaminiai, gausūs omega-6 hidrinti augaliniai aliejai, margarinai , kepiniai gali didinti MTL cholesterolio kiekį kraujyje.
Kitas svarbus veiksnys – kūno svoris. Antsvoris ir nutukimas gali būti susiję su didesniu MTL cholesterolio ir trigliceridų kiekiu bei mažesniu DTL cholesterolio kiekiu. Svorio mažinimas, kai jis yra reikalingas, gali padėti palaikyti sveikesnį cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje bei sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Neigiamai cholesterolio apykaitą gali veikti ir rūkymas. Rūkymas gali mažinti DTL cholesterolio kiekį ir apsauginį jo poveikį, pažeisti kraujagyslių sieneles ir kartu su kitais rizikos veiksniais skatinti aterosklerozės vystymąsi. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į alkoholio vartojimą – didelis jo kiekis gali didinti trigliceridų koncentraciją kraujyje, skatinti svorio augimą ir neigiamai veikti širdies bei kraujagyslių sveikatą.
Paveldimumas ir kitos priežastys
Gyvenimo būdo įpročiai yra labai svarbus cholesterolio rodiklius keičiantis veiksnys. Reikšmingą įtaką gali turėti ir genetika. Kai kuriems žmonėms dėl paveldimo genetinio polinkio MTL cholesterolio koncentracija kraujyje būna labai didelė jau nuo jauno amžiaus. Tokia būklė vadinama šeimine hipercholesterolemija.
Cholesterolio rodikliai taip pat gali keistis su amžiumi, nes ilgainiui kinta žmogaus medžiagų apykaita. Be to, padidėjusį cholesterolį gali lemti tam tikros sveikatos būklės. Pavyzdžiui, sergant cukriniu diabetu, gali sutrikti riebalų apykaita, todėl dažniau nustatomi lipidų profilio pokyčiai – padidėjusi trigliceridų koncentracija ir sumažėjęs DTL cholesterolio lygis. Hipotirozė, kai skydliaukė gamina per mažai hormonų, taip pat gali turėti įtakos cholesterolio rodikliams. Dėl sulėtėjusios cholesterolio apykaitos dažniau nustatoma padidėjusi MTL cholesterolio koncentracija.
Įtakos lipidų rodikliams gali turėti ir kai kurios inkstų bei kepenų ligos. Inkstų funkcijos sutrikimai gali būti susiję su nepalankiais lipidų pokyčiais, o kepenys yra vienas pagrindinių organų, dalyvaujančių cholesterolio gamyboje ir apykaitoje. Todėl sutrikusi jų veikla taip pat gali paveikti cholesterolio kiekį kraujyje.
Galiausiai, cholesterolio rodiklius gali veikti ir kai kurie vaistai, pavyzdžiui, hormoniniai preparatai, vaistai nuo padidėjusio kraujospūdžio ar imuninę sistemą veikiantys vaistai. Todėl nustačius padidėjusį cholesterolį svarbu įvertinti ne tik mitybą ir gyvenimo būdo įpročius, bet ir vartojamus medikamentus bei bendrą sveikatos būklę.
Kaip sumažinti aukštą cholesterolį ir apsaugoti širdį?
Cholesterolio kiekio mažinimas yra svarbi širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos dalis. Pirmiausia rekomenduojama atkreipti dėmesį į gyvenimo būdą – subalansuotą mitybą, pakankamą fizinį aktyvumą, kūno svorio kontrolę ir žalingų įpročių atsisakymą.
Mityboje vertėtų sumažinti sočiųjų riebalų ir transriebalų kiekį, dažniau rinktis daržoves, vaisius, ankštinius augalus, pilno grūdo produktus, riešutus, sėklas ir žuvį. Skaidulų turintis maistas gali padėti kontroliuoti cholesterolio kiekį, o sveikesni riebalų šaltiniai – pakeisti sočiuosius riebalus mityboje.
Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat yra svarbus normaliai cholesterolio apykaitai ir širdies bei kraujagyslių sveikatai palaikyti. Judėjimas padeda palaikyti sveiką kūno svorį, gerina medžiagų apykaitą ir prisideda prie bendros širdies bei kraujagyslių sistemos būklės. Suaugusiesiems rekomenduojama per savaitę bent 150 minučių užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla arba bent 75 minutes – didelio intensyvumo fizine veikla.
Taip pat svarbu nerūkyti ir riboti alkoholio vartojimą. Rūkymo atsisakymas mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, o saikingas alkoholio vartojimas padeda išvengti papildomų rizikos veiksnių, galinčių neigiamai veikti širdies sveikatą.
Jeigu gyvenimo būdo pokyčių nepakanka, gydytojas kardiologas gali skirti cholesterolio kiekį mažinančių vaistų. Dažniausiai naudojami statinai, gydytojas paskiria ir parenka tinkamą vaisto dozę, o priklausomai nuo individualios situacijos gali būti skiriami ir kiti vaistai.
„Jei cholesterolio rodikliai yra padidėję, nereikėtų delsti ir kreiptis į šeimos gydytoją arba gydytoją kardiologą. Kardiologo konsultacijos metu įvertinama ne tik cholesterolio koncentracija kraujyje, bet ir kiti širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Atsižvelgdamas į bendrą paciento sveikatos būklę, gretutines ligas ir atliktų tyrimų rezultatus, gydytojas kardiologas gali pateikti individualias rekomendacijas dėl gyvenimo būdo pokyčių, papildomų tyrimų ar gydymo. Kuo anksčiau nustatomi rizikos veiksniai ir imamasi veiksmų, tuo daugiau galimybių išsaugoti gerą širdies bei kraujagyslių sveikatą ateityje“, – sako gydytoja kardiologė dr. Rūta Jurgaitienė.
Užsak.
The post Aukštas cholesterolis: kaip jis veikia širdies ir kraujagyslių sveikatą? appeared first on Gargždai.
Aukštas cholesterolis: kaip jis veikia širdies ir kraujagyslių sveikatą? 2026
IUSTITIA.BG – Investigations 2009-2026 2026-11-18 21:33:01
Naujausios naujienos Pasaulio naujienos Šalių naujienos Svarbiausios naujienos Naujausios naujienos Svarbiausias dienos naujienos Teisėjas Petaras Nizamovas Plunksnos Petaras Nizamovas – Plunksnos Teisingumas bg iustitia.bg iustitia iusticia usticia tyrimas Burgasas Bulgarijos naujienos paskutinės valandos naujienos dienos naujienos šiandienos naujienos Bulgarijos naujienos Naujienos iš Bulgarijos blitz naujienos geriausios naujienos svarbiausios dažniausiai komentuojamos naujausios naujienos Boiko Borisovo naujienos oras koronaviruso naujienos naujienos oras facebook youtube facebook instagram šiandien naujienos paskutinės minutės naujienos šiandien šiandien naujienos naujienos bg naujienos pagrindinės naujienos karštos naujienos bg naujienų svetainė naujienoms visos naujienos bg paskutinės valandos naujienos naujausios naujausios naujienos bg šiandienos naujienos šiandien naujienos šiandien paskutinės valandos naujienos naujausios naujienos šiandien naujienos bg naujienos naujienos 24 valandų naujienos vesti bg novini naujienos pasaulis paukštis bg bivol bg bivol trud bg novini naujausios naujienos šiandien novinite bg naujienos labas Bulgarija politinė partija herbas delyan peevski skandalingas Bulgarijos nacionalinė televizija Laisvoji Europa Televizijos skandalas išskirtinė tiesioginė televizija tiesiogiai dabar televizija internetu televizijos programa bg tiesiogiai dabar televizija naujienos internetu TV internetu tiesiogiai teismas Burgaso teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso apylinkės teismas Burgaso apeliacinis teismas Burgaso prokuroras Burgaso prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Burgaso apylinkės prokuratūra Generalinis prokuroras Ivanas Geševas prokuroras Geševas Catsarovas Vidaus reikalų ministerija Burgaso ODMR Burgaso ODPR Burgaso policija Burgaso rajono policija Burgaso prokuroras Catsarovas SGS bylos Varnos teismas SGS pirmininkas teismo sprendimai civilinėse bylose sprendimai bylose Plovdivo teismas teismo sprendimas bylos Varnos teismas baudžiamosios bylos apylinkės apylinkės teismo sprendimai darbas teisme SGS pirmininkas SGS teisėjai Sofijos teismas postas teisėjai Plovdivo teismas Plovdivo teisėjai Plovdivo Aukščiausiasis Teismas Inspekcija Aukščiausiasis Teismas Aukščiausioji Teismų Taryba advokatas advokatas baudžiamosios bylos advokatas civilinės bylos advokatas santuokos bylos advokatas administracinė baudžiamoji teisė baudžiamasis procesas civilinė teisė civilinis procesas administracinė teisė konstitucinė teisė


