Šiemet sukčiai iš gyventojų išviliojo jau beveik 10 mln. eurų 2026

Šiemet sukčiai iš šalies gyventojų apgaulės būdu išviliojo jau beveik 10 mln. eurų, teigia Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Anot jo, nuo 2020 m. pastebimas 10–15 proc. sukčiavimo atvejų augimas kasmet. Policijos departamento atstovo teigimu, nors pernai didėjimas nebuvo fiksuojamas ir pradėta 7 proc. mažiau su sukčiavimu susijusių ikiteisminių tyrimų, per pirmuosius tris šių metų mėnesius jau yra 6 proc. daugiau atvejų ir ikiteisminių tyrimų.

„Tos tendencijos yra tokios, kad tikrai tos problemos kol kas išspręsti nepavyksta. Pernai iš viso (sukčių – ELTA) iš žmonių buvo išviliota daugiau negu 34 mln. eurų pinigų (…), šiemet, šio ryto duomenimis, turime beveik 10 mln. eurų, kurie yra išvilioti iš žmonių“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė R. Matonis.

Tuo metu Lietuvos banko (LB) Sukčiavimo prevencijos vadovas Linas Sadeckas teigė, kad pernai fiksuotų sukčiavimo atvejų skaičius išaugo 12 proc., palyginti su 2024-aisiais metais, ir siekė 15,5 tūkst.

Jo teigimu, ženkliai augo ir ketinimų išvilioti pinigus. LB duomenimis, 2024 m. buvo bandyta išvilioti 35 mln. eurų, o pernai – 58 mln. eurų. Vis dėlto, pasak L. Sadecko, nuostolių dydis nesikeitė.

„Galbūt gera žinia yra ta, kad tikrasis nuostolis išliko stabilus. Tiek 2024 m., tiek 2025 m. patirtas gyventojų nuostolis buvo apie 20 mln. eurų, nepaisant to, kad bandymų mastas kito“, – akcentavo jis.

L. Sadeckas išskyrė tris pagrindines sukčiavimo schemas. Pirmoji –  duomenų viliojimas netikromis SMS žinutėmis, į jas įterpiant nuorodas, vedančias į finansų rinkos dalyvių puslapius, kur yra inicijuojami mokėjimai. Ši schema, anot jo, sudarė pusę pernai fiksuotų sukčiavimo atvejų.

Taip pat jis išskyrė netikras investicines platformas ir sukčiavimą telefoniniais skambučiais.

„Telefoninis sukčiavimas, sakyčiau, labai stipriai evoliucionavo nuo to, kas buvo per paskutinius turbūt  5–10 metų. Telefoninis sukčiavimas nėra suprantamas, kaip vieno asmens skambutis vartotojui, tai yra asmenų grupė, kuri veikia kryptingai“, – aiškino jis.

Gyventojams atsiėmus pensijų lėšas, sukčiavimo augimo kol kas nefiksuoja

Policijos departamento atstovo teigimu, nors buvo prognozuojama, kad nuo sausio įsigaliojus reformai ir gyventojams pasitraukus iš antros pakopos pensijų fondų sukčiavimo atvejų daugės, kol kas ženklaus jų augimo nefiksuojama.

„Ko visi čia labai bijojome, turbūt tų grynųjų pinigų atsiėmimo, jų gavimo iš antrosios pakopos pensijų fondų. Dabar matome, kad visi žmonės turbūt, kurie parašė prašymus per pirmą ketvirtį, tuos pinigus gavo“, – kalbėjo R. Matonis.

„Kažkio bumo, tokio netgi tikėtino, gal ir prognozuotino, kol kas nefiksuojame. Ikiteisminių tyrimų, taip, kiekvieną dieną yra, bet tikrai kažkokio masinio padidėjimo tikrai nėra“, – pridūrė jis.

Tiesa, anot Policijos departamento atstovo, jau nuo metų pradžios pastebimos su tuo susijusios sukčiavimo schemos, gaunami gyventojų pranešimai. R. Matonis aiškino, kad sukčiai siūlo apgaulingas ir nerealistišką grąžą žadančias investavimo galimybes, konsultacijas su netikrais „ekspertais“.

„Tikrai tos tendencijos jau matomos, sukčiai turbūt tam ruošėsi, žinodami tą situaciją, kad tuos pinigus žmonės gaus“, – sakė R. Matonis.

Jis akcentavo, kad gyventojams „raudona lemputė“ turėtų užsidegti, jei paskambinęs asmuo, prisistatęs konsultantu, pokalbio metu kalba rusų kalba. Taip pat jis išskyrė ir L. Sadecko minėtas netikras interneto svetainių nuorodas, investavimo platformas.

Didžioji dalis lėšų pasiekia užsienį, trečiąsias šalis

Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 3-iojo veiklos skyriaus viršininkė Alina Naimovičienė teigė, jog problema kovoje su sukčiavimu yra su jo schemomis gebančių dirbti pareigūnų trūkumas. Pasak jos, didžioji dalis mokėjimų nukeliauja į užsienio valstybes, todėl juos atsekti tampa itin sudėtinga.

„Sudėtingumas yra tame, kad, jei kalbant apie investavimą, nes (…) turbūt jas būtų sudėtingiausia jas išaiškinti, atsekti, pagrindinės sumos, nesvarbu, ar paimta 10 eurų, ar 10 tūkst. eurų, jos išskaidomos į užsienio valstybes, užsienio sąskaitas. Kol mes sulaukiame atsakymų iš užsienio valstybių, kurios turi bendradarbiavimo sutartis (…) su Lietuva, praeina tam tikras laikas ir atsekti praktiškai neįmanoma“, – spaudos konferencijoje teigė ji.

„Kalbant apie Lietuvos bankus, tai taip, yra bendradarbiavimas, žymiai didesnis informacijos apsikeitimas, bet 99 proc. išeina į užsienį“, – sakė A. Naimovičienė.

R. Matonis jai antrino, pridurdamas, kad pernai nustatyti trys skambučių centrai, sukčiavimą vykdę tarptautiniu mastu. Anot jo, pastebima tendencija, kad jie yra Ukrainoje, taip pat pinigai nukeliauja į Izraelį, Indiją, kitas Azijos valstybes.

Anot jo, į sukčių pinkles patenka ir kitos šalys, kuriose žmonės moka kalbėti rusų kalba.

Priemonės sukčiavimo užkardymui

Susisiekimo ministro patarėjas Algirdas Pieniuta teigė, kad Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pernai užblokavo 13 mln. sukčių skambučių – 25 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Be to, anot jo, buvo užblokuota 5,73 mln. SMS žinučių – taip pat 25 proc. daugiau nei anksčiau.

Tuo metu Policijos departamento atstovas teigė, kad pernai ištirta 25 proc. sukčiavimų – daugiau negu 1 tūkst. iš 4,4 tūkst. pradėtų ikiteisminių tyrimų. Taip pat nustatyti trys skambučių centrai, atlikti devyni tyrimai, kur buvo nustatytos ir išimtos „SIM box“ fermos.

ELTA jau skelbė, kad LB Finansų ministerijai pasiūlė daugiau kaip 20 įstatymo pakeitimų kovai su finansiniu sukčiavimu.

Tarp jų – siūlymai sugriežtinti mokėjimo operacijų patvirtinimą bei bankams suteikti teisę nurašyti lėšas iš gavėjų sąskaitos, jei paaiškėja, kad jos įgytos neteisėtai, taip pat bankus įpareigoti keistis informacija sukčiavimo prevencijos tikslais.

Taip pat įsigaliotų prievolė bankams atlyginti klientų nuostolius, jei jų pinigai buvo išvilioti apgaulės būdu apsimetant kliento banku ar kita mokėjimų paslaugas teikiančia įstaiga.

Šiuos įstatymų projektus Vyriausybė Seimui teiks pavasario sesijoje, dalis jų įsigaliotų jau šiemet, dalis – 2027 m. lapkritį.

Be to, praėjusį spalį euro zonoje įsigaliojo mokėjimų sistemos pokytis, kai šias paslaugas teikiančios finansų įstaigos privalo patikrinti ir klientą informuoti, ar pervedamos lėšos pasieks tikrąjį gavėją.